Publikuota 20230224
UNESCO skelbia, kad Ukrainoje sugriauta arba sugadinta beveik 240 įvairių kultūros objektų. Putino armija susprogdino, sugriovė, nuvertė, apiplėšė muziejus, bažnyčias, vienuolynus, paminklus, kultūrinę vertę turinčius pastatus.
Kaip Ukrainos muziejininkai stengiasi išsaugoti nacionalines kultūros vertybes ir Europos kultūros paveldą? Kaip muziejai gyvuoja karo sąlygomis? Apie tai – LRT RADIJO pokalbis su Ukrainos Lvivo istorijos muziejaus direktoriumi dr. Romanu Čmeliku.
Valdovų rūmų muziejuje dalyvavote diskusijoje „Laisvės kaina: kultūros vertybių apsauga karo Ukrainoje akivaizdoje“. Pone Čmelikai, ką jums rūpėjo pasakyti šiame renginyje?
– Visų pirma, sveikinau mūsų kolegas iš Lietuvos su Nepriklausomybės diena – Vasario 16-ąja. Mes visada rėmėme Lietuvą, ir labai ačiū Lietuvai, Lietuvos tautai už solidarumą, kurį jaučia Ukrainos tauta, Ukraina.
Kalbant apie kultūros institucijų bendradarbiavimą, kontaktus tarp muziejų, pastaruoju metu kontaktai su Lietuvos Respublikos, Vilniaus, Kauno muziejais, ypač su Valdovų rūmų muziejumi, plėtojasi labai intensyviai. Už tai mes esame labai dėkingi.
Lvivo nacionalinei Boryso Voznyckio dailės galerijai sukako 116 metų, tačiau jie sako, kad švęsti nėra kada. Muziejininkai budi ištisomis valandomis, jeigu kuriam nors galerijos padaliniui smogtų Putino raketos, reikėtų gelbėti eksponatus. Pone Čmelikai, papasakokite, koks dabar muziejininkų darbas?
– Muziejai Lvive ir visoje Ukrainoje daro tai, ką privalo daryti. Pirmiausia, mes saugome mūsų brangenybes. Pagrindinis uždavinys – užtikrinti jų patikimą išsaugojimą karo metu. Praktiškai visuose muziejuose nuolatinės ekspozicijos ir vertingiausi eksponatai paslėpti, ekspozicijos išmontuotos ir saugomos patikimose vietose.
Iš kitos pusės, mes aktyviai dalyvaujame taip vadinamame Muziejų fronte. Mes aktyviai dalyvaujame tame, kas vyksta šalyje. Sakykime, šeši žmonės iš Lvivo istorijos muziejaus, kurio direktoriumi aš esu, kariauja su ginklu rankose Ukrainos rytuose, deja, du iš jų sužeisti.
Be to, mes renkame liudijimus, daiktus, kurie pasakoja mums apie karą, rengiame tų daiktų parodas. Tai yra populiarinimas ir žmonių informavimas apie tai, kas vyksta karo metu, – tai muziejams visada buvo labai svarbu.
Dar viena svarbi kryptis – tarptautinis bendradarbiavimas. Tai reiškia, kad mes neužsidarėme, nepasislėpėme, atvirkščiai, mes dar aktyviau vystome tarptautinį bendradarbiavimą, siekdami kuo daugiau papasakoti apie Ukrainą. Apie tai, kas dabar vyksta, papasakoti mūsų draugams Lenkijoje, Austrijoje, Lietuvoje. Ir štai dabar mes esame Vilniuje su savo eiliniu projektu.
Valdovų rūmuose atidaryta paroda „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“. Kokie tai darbai?
– Tai, ką galite pamatyti, iš tikrųjų geriausia, kas yra mūsų Nacionalinėje Boryso Voznyckio dailės galerijoje. Atvežėme labai žymių 16–19 a. Europos meistrų darbų. Jie labai kruopščiai atrinkti iš kolekcijų, labai reprezentatyvūs darbai, kad pamatytumėte, kokio lygio meno kūriniai pas mus saugomi. Mes visi turime daryti viską, ką galime, kad juos apsaugotume.
UNESCO duomenimis, Ukrainoje sugriauta arba sugadinta beveik 240 objektų. Iš jų – 18 muziejų. Pone Čmelikai, ar šie muziejai okupuotoje šalies dalyje?
– Dalis muziejų yra okupuotoje dalyje, dalis muziejų buvo ten, kur buvo okupuotos teritorijos, bet dabar jau išlaisvintos – tai išlaisvintos teritorijos Kyjivo, Černihivo, Charkivo srityse, iš ten jau išvyta Rusijos armija, jie paprasčiausiai pabėgo.
Labai skirtingos situacijos, kiekvienu atveju reiktų kalbėti konkrečiai apie konkretų muziejų, apie tuos pažeidimus arba išgrobstymą, kas buvo padaryta. Sakykime, iš Chersono muziejaus visus vertingus daiktus išvežė į muziejus Kryme ar dar kažkur toliau į Rusiją. Apie kiekvieną atvejį reiktų kalbėti atskirai.
Kokio masto žalą jau patyrė Ukraina, kai, be minėtų sugriautų muziejų, sunaikinta per 100 religinių pastatų, tarp kurių – bažnyčios ir vienuolynai, per 80 istorinės ir kultūrinės vertės pastatų, 19 paminklų ir 11 kitų kultūrinių objektų. Pone Čmelikai, įmanoma tokius praradimus įvertinti?
– Žinoma, viską galime įvertinti pinigine išraiška. Bet turi dirbti atitinkama komisija, reikia atitinkamai atlikti ekspertizę, reikia, kad dirbtų ekspertai – visa tai bus įvertinta. Dabar sudėtinga įvardinti konkrečius skaičius.
Labiausiai skaudu dėl to, kad vyksta karas, kad iki šiol paprasčiausiai miršta, žūsta žmonės, tarp jų ir muziejų darbuotojai arba jų šeimų nariai. Finansiškai ir materialiai, aš manau, visa tai bus atkurta arba paskaičiuota, pateikta sąskaita grobikams, agresoriams.
Blogiausia, kad žmonių mes jau nebesusigrąžinsime. Prieš keletą dienų laidojome mūsų bendradarbės, jai 33 metai, penkerių metų sūnų. Prie Bachmuto žuvo jos vyras. Tokių praradimų jau niekada neatkursime.
Jeigu kalbėtume apie muziejines vertybes, kokios pačios brangiausios vertybės Putino armijos jau sunaikintos? Kas galbūt prarasta amžiams?
– Dabar sunku pasakyti, nes, manau, iki galo dar mes nežinome, kuo visa tai baigsis. Ir ne iki galo žinome, ar tai amžinai ar neamžinai. Situacija labai panaši į tą, kokia buvo Antrojo pasaulinio karo metu. Iki šiol dar randame daiktų, kurie buvo pavogti arba pervežti vokiečių arba rusų Antrojo pasaulinio karo metu. Taigi dabar dar labai anksti kažką sakyti apie tai, kas prarasta amžiams.
Dar kartą noriu jūsų paklausti, kokiais būdais įmanoma apsaugoti Europos kultūros paveldą, nacionalines kultūros vertybes? Kas dėl to daroma?
– Vienintelis būdas – pergalė. Kol mes nenugalėsime, kol egzistuoja agresijos grėsmė iš Rusijos pusės, mes visi visada žinosime, kad grėsmė išlieka, ji nuolatinė. Reikia nugalėti priešą ir padaryti taip, kad jis jau niekada nenorėtų ateiti į šią žemę.
Tai, ką mes dabar darome ir ką darysime, yra, žinoma, tokie daliniai veiksmai, tai – reagavimas į susiklosčiusią situaciją. Bet, siekiant išsaugoti tą kultūros paveldą, kuris sukauptas Ukrainos muziejuose, pirmiausia reikia nugalėti priešą mūšio lauke.
Kaip pavyko meno kūrinius atvežti į Lietuvą, kokių reikėjo imtis saugumo priemonių?
– Tai įprasta veikla, kurią reguliuoja Lietuvos Respublikos ir Ukrainos įstatymai, tam yra kompanijos, kurios specializuojasi meno kūrinių, kultūros paveldo eksponatų pervežimo, transportavimo srityje ir, žinoma, taip pat yra draudimo kompanijų, kurios juos apdraudžia eksponavimo, transportavimo metu. Nieko ypatingo.
Pone Čmelikai, ar paroda Valdovų rūmuose „Lvivas sveikina Vilnių“ Lietuvoje liks iki karo pabaigos, ar išvešite eksponatus nesibaigus karui?
– Kiekviena paroda turi savo laikotarpį, per kurį eksponuojama, visa tai reguliuoja kontraktai, būna numatytas laikas, kurio metu paroda bus konkrečioje institucijoje, tas laikas visada apibrėžtas, o mes juk nežinome, kada baigsis karas.
Ačiū už pokalbį.
