Tarptautinė konferencija Valdovų rūmuose – įžanga į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio projektus

Rytoj, gegužės 23 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija „Vieno valdovo ištikimi pavaldiniai...“: Lietuva ir Saksonija valdant Vetinams“. Pirmą kartą mūsų šalies istorijoje vyksiančiame tokio pobūdžio renginyje pranešimus apie daugialypius Lietuvos ir Saksonijos ryšius skaitys trys dešimtys mokslininkų iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Baltarusijos.

Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko teigimu, viena aktyviausių Lietuvos tarptautinių ryšių partnerių nuo Viduramžių iki šių dienų buvo Vokietija ir ypač kelios jos istorinės žemės, viena iš jų – Saksonija. Su ja siejamas pirmasis Lietuvos paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose 1009 m., vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnacijos byla XIII a., didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai XIV a. pradžioje, Vokiečių ordino riterių rekrutavimas kovai su pagonimis lietuviais, Gediminaičių-Jogailaičių ir saksų Vetinų dinastiniai ryšiai XV–XVI a., Reformacijos sklaida ir religiniai XVII a. konfliktai Vidurio Europoje ir kt.

„Ypač glaudūs saitai Lietuvą ir Saksoniją susiejo XVII a. pabaigoje – XVIII a. antroje pusėje (1697–1763), kai Abiejų Tautų Respubliką (jungtinę Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybę) bei Saksonijos kunigaikštystę valdė du bendri valdovai iš saksų Vetinų dinastijos – Augustas Stiprusis ir jo sūnus Augustas III. Su politiniais, diplomatiniais, dinastiniais bei kariniais saitais, Lietuvos su Saksonijos ryšiai skleidėsi ir per kultūrą bei meną. Saksonijos Vetinai turėjo paveldėti Respublikos sostą ir pagal 1791 m. konstituciją, vėliau valdė Varšuvos kunigaikštystę, į kurią įėjo Lietuvos Užnemunė. Net Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje vienas iš kandidatų užimti Lietuvos karaliaus sostą buvo Saksonijos princas. Taigi, istorinės gijos per Saksoniją susieja netgi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir modernios Lietuvos Respublikos valstybines tradicijas“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius.

Dvi dienas truksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje siekiama suburti įvairių sričių mokslininkus Lietuvos ir Saksonijos santykiams aptarti, kartu tai įžanga į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio projektus. Vienas jų – jau kitąmet planuojama tarptautinė paroda, kurią Valdovų rūmų muziejus rengs kartu su Dresdeno valstybiniais meno rinkiniais. Kitais metais numatoma surengti ir atskirą konferenciją, skirtą Lietuvos ir Vokietijos istoriniams ryšiams.

Rytoj prasidėsiančios tarptautinės konferencijos „Vieno valdovo ištikimi pavaldiniai...“: Lietuva ir Saksonija valdant Vetinams“ pranešimai daugiausia bus skirti įvairiems Vetinų valdymo laikotarpio (1697–1763) aspektams, o kiti Lietuvos ir Saksonijos istorinių ryšių momentai papildys pagrindinės tematikos kontekstą. Apie visa tai pasakos platus būrys konferencijoje dalyvaujančių mokslininkų: prof. dr. Rimvydas Petrauskas, dr. Martynas Jakulis (Vilniaus universitetas), dr. Gintautas Sliesoriūnas, prof. dr. Zigmantas Kiaupa (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius), prof. habil. dr. Jarosław Porazińki (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas, Lenkija), dr. Andrzej K. Link-Lenczowski, habil. dr. Adam Perłakowski, dr. Henryk Palkij (Krokuvos Jogailos universitetas, Lenkija), prof. habil. dr. Michał Zwierzykowski (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Lenkija), prof. habil. dr. Aleksandra Skrzypietz (Katovicų Silezijos universitetas, Lenkija), dr. René Hanke (Reinlando-Pfalco žemės archyvo valdyba; Koblanco vyriausiasis žemės archyvas, Vokietija), prof. dr. Frank-Lothar Kroll (Chemnico technikos universitetas, Vokietija), prof. dr. Dirk Syndram (Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai), dr. Andrei Macuk (Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Istorijos institutas, Minskas) ir daugelis kitų. Visi pranešimai bus sinchroniškai verčiami į lietuvių ir vokiečių kalbas.

Tarptautinę konferenciją „Vieno valdovo ištikimi pavaldiniai...“: Lietuva ir Saksonija valdant Vetinams“ organizuoja Valdovų rūmų muziejus kartu su Dresdeno valstybiniais meno rinkiniais (Vokietija), Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriumi. Konferencijos partneris – Lenkijos institutas Vilniuje.

KONFERENCIJOS PROGRAMA (spausti čia)

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2017-05-22 16:29
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika