Valdovų rūmuose – italų Renesanso ir Baroko dailininkų šedevrai XIX a. graviūrose

Minint Tarptautinę muziejų dieną, 2016 m. gegužės 18-ąją, trečiadienį, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Amžinybės atspaudas. Italų Renesanso ir Baroko šedevrų krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose”. Joje lankytojams pristatomi techniškai subtilūs reprodukcinės grafikos meno kūriniai, atkeliavę iš Gardino valstybinio religijų istorijos muziejaus rinkinių.

„Valdovų rūmuose pristatomi XIX a. italų grafikos kūriniai suteikia puikią galimybę vienoje vietoje pamatyti Italijos Renesanso ir Baroko epochų garsiausių meistrų religinės tematikos šedevrus, pasigėrėti XIX a. raižytojų meistryste, susipažinti su bendrosiomis europinio grafikos meno raidos tendencijomis“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus dailės istorikė, parodos kuratorė Rita Lelekauskaitė.

Tarptautinėje parodoje iš viso pristatomos 63 graviūros, kuriose galima išvysti garsių Italijos Renesanso ir Manierizmo dailininkų, tokių kaip Sandras Botičelis (Sandro Botticelli), Ticianas (Tiziano Vecellio), Paolas Veronezė (Paolo Veronese), Džovanis Belinis (Giovanni Bellini), Andrėja del Sartas (Andrea del Sarto), Domenikas Puligas (Domenico Puligo), darbus. Renesanso epochos meistrų darbai išsiskiria ypatinga įtaiga, stipria emocine ar net dramatine išraiška, daug dėmesio teikiama simboliams. O Baroko dailė įnešė pompastikos ir puošnumo, imta ypač natūralistiškai perteikti Šventojo Rašto pasakojimus bei šventuosius. Apie šias permainas liudija tuo metu kūrusių Matėjo Roselio (Matteo Rosselli), Gvido Renio (Guido Reni), Džovanio Lanfranko (Giovanni Lanfranco), Karlo Dolčio (Carlo Dolci) ir kitų dailininkų darbai. Pagal juos sukurta reprodukcinė grafika taip pat rodoma parodoje.

Pasak R. Lelekauskaitės, parodoje pristatomi ne originalūs kūriniai, o XIX a. reprodukuotos graviūros, tačiau menine verte šie meistriški grafikos darbai nenusileidžia originalams. Kuriant grafiką reikėjo gero profesinio pasirengimo ir puikaus techninių subtilybių išmanymo. Dailininkas turėjo mokėti perteikti kompoziciją, piešinį, šviesokaitą, gebėti pakeisti kūrinio formatą, mokėti kaitalioti kompozicijos elementus ir atskleisti reprodukuojamo dailininko kūrybos stilių. Todėl parodoje pristatomus dailininkų Antonijaus Vivianio (Antonio Viviani), Džuzepės Rosio (Giuseppe Rossi), Ignacijaus Bonajučio (Ignazio Bonaiuti) ir daugelio kitų reprodukcinės grafikos kūrinius galima vertinti kaip puikiausios meistrystės darbus.

„Reprodukcinė grafika klestėjo ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. XIX a. pradžioje Vilniaus universitete net buvo įkurta Raižybos (grafikos) katedra, ji tapo svarbia Vilniaus meno mokyklos dalimi, veikė iki pat uždarant universitetą ir išugdė daugybę gabių menininkų. Jos dėstytojai ir studentai buvo susiję ir su to meto Italijos grafikos tradicija, nes buvo mokęsi Romos, Florencijos ir Milano mokyklose”, – teigia parodos kuratorė ir pabrėžia, kad ir šiuo požiūriu surengta tarptautinė paroda gali būti labai įdomi visiems, besidomintiems grafikos kaip žanro istorija ir raida.

Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Baltarusijos Respublikoje Evaldo Ignatavičiaus ir Baltarusijos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Aleksandro Korolio globojamos parodos atidarymo renginį filmuos, o gegužės 21 d. transliuos „LRT Kultūra“. Nuo gegužės 19 d. tarptautinėje parodoje laukiami visi muziejaus lankytojai – su muziejaus bilietu bus galima apžiūrėti ne tik išskirtinę parodą, bet ir muziejaus nuolatines ekspozicijas. Paroda veiks iki 2016 m. rugsėjo 25 dienos.

Daugiau informacijos apie parodą yra čia

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Balandžio 11 dieną muziejus nedirbs!

20240408

Balandžio 11 d. dėl valstybės reprezentacinio renginio Muziejus bus uždarytas.
 
Balandžio 10 d. Valdovų rūmų muziejuje vyks pasirengimas valstybės reprezentaciniam renginiui. Lankymo ribojimai

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2016-05-18 11:27 Atnaujinta: 2016-05-19 11:23
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika