Išskirtinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istorija ir sudėtingas likimas pristatomi Italijoje. Lombardijos regiono muziejų asociacija ir jai priklausantis Mantujos nacionalinis archeologijos muziejus su daugeliu įvairių partnerių Italijoje ir kitose užsienio šalyse atidarė tarptautinę parodą „Išgelbėti atmintį. Grožis. Menas. Istorija“. Joje pristatomi unikaliausi ir žinomiausi įvairių pasaulio šalių istorijos bei kultūros paveldo objektai, kurie praeityje buvo sunaikinti, o dalis jų vėliau atkurti kaip žmonijos ir atskirų tautų istorinės atminties gyvybingumo simboliai. Italijos Respublikos prezidento Serdžo Matarelos (Sergio Mattarella) globojama paroda skirta pernai džihadistų po ilgų kankinimų žiauriai nužudytam UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančios Palmyros archeologijos vietovės mokslinių tyrimų ilgamečiam vadovui, sirų archeologui, mokslininkui Khaled al-Asaad atminti.
„Šios tarptautinės parodos dėmesio centre – gamtos ir žmogaus padaryta žala unikaliems žmonijos paveldo objektams, istorinei atminčiai bei noras ją prikelti ir išsaugoti. Dalyvauti šioje parodoje ir pristatyti unikalią Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje sunaikinimo ir prikėlimo istoriją mūsų muziejus pakviestas neatsitiktinai – su Valdovų rūmų projektu susipažinusių parodos rengėjų ir partnerių įsitikinimu, tai unikalus ir svarbus šalies istorinės atminties restitucijos pavyzdys“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus tarptautinių ryšių vadovė Daiva Mitrulevičiūtė.
Tarptautinėje parodoje pristatomos kelios dešimtys pavyzdžių apie sunaikintus įvairių epochų ir pasaulio šalių istorijos bei kultūros objektus, dalis jų rekonstruoti, nes yra laikomi unikaliais žmonijos kūrybinių galių išraiškos pavidalais, nacionalinį identitetą formuojančiais simboliais, tautų ir šalių atpažinimo ženklais. Čia pasakojama tik apie pačius reikšmingiausius ir reprezentatyviausius istorinius objektus, turinčius didžiausią simbolinį istorinės atminties klodą, – nuo 79 m. išsiveržusio ugnikalnio užlietos Pompėjos iki pastaraisiais metais karų, žemės drebėjimų, potvynių ir kitaip nulemtų istorijos ir kultūros paveldo praradimų, tokių kaip Antrojo pasaulinio karo metais žiauriai suniokoti Florencijos ir kitų Italijos miestų senamiesčiai su unikaliais architektūros paminklais ir pasaulinės reikšmės dailės rinkiniais, karų Irake, Afganistane, Kosove sugriauti paminklai, per senesnius ir naujausius žemės drebėjimus apgriuvę Irano Bamo miestas, Nepalo istoriniai paminklai, Italijos Asyžiaus bažnyčios ir Akvilos (Aquila) miestas, Mantujos Palazzo Ducale ansambliui priklausančios Šv. Barboros bazilikos bokšto šalmas, Senovės Egipto laidojimo ir rezidenciniai ansambliai, arba pernai vasarą džihadistų sugriauti tūkstantmečius stovėję Sirijos Palmyros miesto paminklai.
Dalyvauti šioje parodoje Valdovų rūmų muziejus buvo pakviestas ilgamečio Milano Sforcų pilies vadovo, Italijos nacionalinės Lincei akademijos atstovo prof. habil. dr. Ermano Arslano (Ermanno Arslan) iniciatyva – buvęs Valdovų rūmų atkūrimo projekto oficialus mokslinis konsultantas šį objektą parodos rengėjams rekomendavo kaip unikalų „išgelbėtos atminties“ pavyzdį. Parengtoje ekspozicijos medžiagoje (istorinėje ikonografijoje, fotografijose ir tekstiniuose komentaruose) pristatoma Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raidos istorija, suniokojimo aplinkybės, taip pat istorinės atminties saugojimo XIX–XX a. faktai ir vaizdai, atkūrimo argumentai ir pats atkūrimo projektas bei muziejaus misija. Tai galima pamatyti parodos dalyje, pristatančioje nuo praeities ir dabarties konfliktų (karų) nukentėjusius istorijos ir kultūros paveldo objektus. Kitose dviejose parodos dalyse rodomi autentiški eksponatai bei gamtos stichijų ir žmonių suniokoti objektai.
Šią tarptautinę parodą rengė daugybė žinomų specialistų. Tai parodos organizacinio komiteto nariai prof. E. Arslan (Lincei akademija), prof. Antonio Paolucci (Vatikano muziejai), dr. Giuseppe Stolfi (Brešos, Kremonos ir Mantujos provincijos superintendentas), Daiva Mitrulevičiūtė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), dr. Stefano Benetti (Mantujos Palazzo Te), dr. Marco Ciatti (Florencijos Opificio delle Pietre Dure) ir kitų institucijų vadovai bei atstovai. Projekto koordinatorė – Elena Maria Menotti (Mantujos nacionalinio archeologijos muziejus).
Tarptautinė paroda „Išgelbėti atmintį. Grožis. Menas. Istorija“ Mantujos nacionaliniame archeologijos muziejuje veiks iki šių metų birželio 5 d., vėliau ji keliaus į Milaną ir kitus Italijos miestus. Parodą lydės įvairūs renginiai, o ją pristatys išsamus parodos katalogas, kuriame bus ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją pristatantis Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko ir tarptautinių ryšių vadovės D. Mitrulevičiūtės straipsnis.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, kurių viena svarbiausių buvo įsikūrusi Vilniaus centre, jau ne pirmą kartą pristatomos užsienyje vykstančiuose įvairiuose renginiuose bei parodose. Prieš kelerius metus Valdovų rūmai, kaip atkurtos istorinės rezidencijos, taip pat svarbaus nacionalinio identiteto ženklo bei istorinės atminties susigrąžinimo projektas, įvardytas vienu įdomiausių tarp 200 įvairių epochų ir pasaulio šalių paveldo atkūrimo pavyzdžių Miuncheno technikos universiteto Architektūros muziejaus Naujausių laikų pinakotekoje surengtoje tarptautinėje parodoje „Rekonstrukcijos istorija – istorijos konstrukcija“. Valdovų rūmų projektas taip pat ne kartą buvo pristatytas ir sulaukė teigiamo ekspertų įvertinimo Baltarusijoje, Danijoje, Italijoje, Latvijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, JAV ir kitose šalyse. Beje, baltarusiai, latviai arba vokiečiai teigia, kad mokosi ir semiasi patirties iš Vilniaus Valdovų rūmų atkūrimo projekto.
