Valdovų rūmų muziejuje – ieškoti Trakų pilies Milane turistus paskatinusi paroda

Baigusi beveik trijų savaičių misiją Milano Sforcų pilyje (Castello Sforcesco), kilnojamoji paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ grįžo į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. Nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. naujai parengta, originaliausia, įdomiausia ir Milane vykusioje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“ buvusi aktualiausia jos dalis „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai“ nemokamai džiugins lankytojus Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje.

„Paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“, surengta bendradarbiaujant su Milano Sforcų pilimi ir jos direktoriumi dr. Klaudijumi Salsiu (Claudio Salsi) bei Lietuvos ekspozicijos Milano pasaulinėje parodoje „Expo 2015“ generaliniu komisaru Romu Jankausku, buvo puiki galimybė dviejų šalių gyventojams bei Milano svečiams susipažinti su Lombardiją ir Lietuvą siejančiais glaudžiais istoriniais, politiniais, diplomatiniais, kultūriniais ir meniniais ryšiais. Atidaryta Lietuvos nacionalinės dienos parodoje „Expo 2015“ išvakarėse išskirtinėse muziejinėse erdvėse – Milano Sforcų pilyje, o dabar sugrįžusi į Lietuvą, šios parodos aktualiausia dalis „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai“ ir Vilniuje primins Lietuvos europėjimui svarbią kryptį – tradicinius istorinius saitus su Šiaurės Italija. Beje, kaip patvirtino ir pasirengimas parodai Milane, iš Renesanso ir Baroko tėvynės Italijos regionų tik Roma ir Toskana galėtų lygintis su Lombardija dėl istorinių ryšių su Lietuva intensyvumo“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Italijoje eksponuotą parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ sudarė kelios dalys. Pirmojoje lankytojams buvo trumpai pristatyta Lietuva, svarbiausi jos istorijos faktai ir paveldo objektai. Antra parodos dalis buvo skirta istoriniams Lombardijos ir Milano ryšiams su Lietuva ir Vilniumi nuo Gintaro kelio laikų senovėje iki šių dienų (būtent ji dabar ir bus rodoma Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje). Trečia dalis pasakojo apie istorinių Lietuvos ir Italijos ryšių svarbiausią centrą – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus bei apie šios rezidencijos raidą.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vedėjos Daivos Mitrulevičiūtės, tris savaites Milano Sforcų pilyje, šalia Mikelandželo skulptūros „Pietà Rondanini“ ekspozicijos, viešėjusi paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“, kurią 2015 m. liepos 14 d. atidarė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sulaukė nemenko lankytojų susidomėjimo – nepaisant kartais ir 40 laipsnių karščio Milane siekusios temperatūros, iš viso parodą aplankė apie 2 200 lankytojų.

„Sulaukėme daug gerų atsiliepimų apie parodą, kurioje kai kurie lankytojai užsibūdavo net porą valandų. Nemaža dalis apsilankiusių italų ir užsienio turistų žadėjo atvykti į Lietuvą, kad galėtų savo akimis pamatyti mūsų šalį, Valdovų rūmus ir kitus įspūdingiausius paveldo objektus. Netrūko ir kuriozinių situacijų: kinų turistai, apžiūrėję parodą, vėliau kreipėsi į Milano Sforcų pilies administraciją, reikalaudami parodyti, kaip Milane rasti stenduose matytą Trakų pilį. Sužinoję, jog ši pilis yra Lietuvoje, jie net neabejojo, kur kitą kartą planuos savo turistinį maršrutą. Įdomu, kad parodą Milane simboliškai uždarė paskutinę jos veikimo dieną įvykęs Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrės prof. habil. dr. Malgožatos Omilanovskos (Małgorzata Omilanowska) vizitas. Ministrė pati yra meno istorikė, tad įdėmiai apžiūrėjo parodą, pasidžiaugė, kad ji yra informatyvi, ir netgi neturėjo pastabų dėl Lietuvos ir Lenkijos istorinės būties konteksto atspindėjimo“, – teigė D. Mitrulevičiūtė.

Taigi, nemažai dėmesio Milane sulaukusi ir sėkmingai į Lietuvą grįžusi kilnojamoji paroda jau nuo rugpjūčio 11 d. dovanos daug gerų emocijų bei pažinimo džiaugsmo ir Valdovų rūmų muziejaus lankytojams. Jie galės nemokamai susipažinti su aktualiausia ir originaliausia parodos dalimi, pavadinta „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai“. Paroda rodoma Lankytojų vestibiulyje, esančiame greta kasų. Ją sudaro iš viso 23 gausiai iliustruoti stendai, kuriuose informacija apie Lietuvos ir Lombardijos ryšius nuo Bronzos amžiaus iki mūsų dienų chronologiškai pateikiama trimis – lietuvių, italų ir anglų – kalbomis.

Lombardijos ir Lietuvos žemių istorinių ryšių pradžia siekia dar Bronzos amžių (II tūkst. pr. Kr.). Viduramžiais Milane buvo priimti Lietuvos valstybės kūrimuisi svarbūs Romos popiežiaus sprendimai. Renesanso laikais Vilnių ir Milaną sujungė Sforcų dinastijos atstovė – Milano princesė Bona Sforca, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene bei paskatinusi renesanso kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje. Daugelis Renesanso ir Baroko epochose (XVI–XVIII a.) Lietuvoje dirbusių architektų ir kitų menininkų buvo kilę iš Lombardijos arba su ja susiję. Įdomu tai, kad ir dauguma XVIII a. Apaštalų Sosto nuncijų Abiejų Tautų Respublikoje (jungtinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje) buvo susiję su Milanu. Lombardijoje buvo simpatizuojama lietuvių išsivadavimo iš Rusijos imperijos jungo kovai XIX a., o žymus italų kompozitorius Amilkarė Ponkjelis (Amilcare Ponchielli) 1874 m. sukūrė ir pirmą kartą teatre „La Scala“ parodė operą „Lietuviai“ („I Lituani“). XX a. pirmoje pusėje Lietuvą ir Lombardiją susiejo Akilės Račio (Achile Ratti) asmenybė: prieš tapdamas Milano arkivyskupu ir vėliau popiežiumi Pijumi XI, jis buvo Apaštalų Sosto vizitatorius Lietuvoje, o 1926 m. sukūrė savarankišką Lietuvos Katalikų Bažnyčios provinciją. Po Antrojo pasaulinio karo Milanas buvo svarbus paramos Lietuvos Katalikų Bažnyčios rezistencijai Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje centras, Lietuvos istorijos pažinimo bei lietuvių kalbos mokymosi vieta. XX–XXI a. sandūroje Lietuvą ir Milaną susiejo ne tik meilė krepšiniui, bet ir operos menas, istorinių rezidencijų bei muziejų bendradarbiavimas.

Valdovų rūmų muziejus dėkoja Lietuvos ir užsienio institucijoms ir asmenims (iš viso – net 35 adresatams), bičiuliškai skolinusiems įspūdingų iliustracijų Milano parodos stendams. Pirmiausia partneriams Lietuvoje – Lietuvos dailės muziejui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui, Lietuvos nacionalinei filharmonijai, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Lietuvos paviljonui Milane organizuotoje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“, Raimondo Paknio leidyklai, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijai, Vilniaus dailės akademijai, Vilniaus universiteto bibliotekai ir Vilniaus universiteto muziejui, fotografui Algirdui Rakauskui.

Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje nemokama paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai“ veiks iki šių metų spalio 4 dienos.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejininkai sveikina Lietuvą Vasario 16-osios proga ir Italijos Renesanso parodą dovanoja dar vienam mėnesiui

20250217

Ar jau aplankėte parodą „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“? Jei ne, dabar dar turite šansą! Paroda pratęsiama! Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejininkai pasveikino Lietuvą ir Valdovų rūmų muziejų Vasario 16-osios proga ir pranešė, kad pratęsia Venecijos ir Florencijos mokyklų meistrų dailės darbų viešnagę Valdovų rūmuose.

Plačiau

Atidaryta paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko rinkinio“

20250213

Kartu su Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais ir Pinigų muziejumi parengta Lietuvos banko paroda tęsia Valdovų rūmų muziejaus tradiciją, kai lankytojai kviečiami pažinti ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istoriją bei paveldą, bet ir vėlesnio Lietuvos kelio link nepriklausomos, suverenios valstybės etapus. Šį kartą atidaryta Lietuvos banko dailės kolekcijos paroda, kurioje – dalis iš mažai pažįstamo, banko kaupiamo meno kūrinių rinkinio. Parodoje „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“ pirmą kartą plačiajai visuomenei atskleidžiama dar tarpukariu pradėta kaupti, beveik 200 dailės kūrinių Lietuvos banko meno kolekcija.

Plačiau

Valdovų rūmų menėje – iškilaus Lietuvos valdovo Aleksandro Jogailaičio atminimą įamžinantis kūrinys

20250214

Šių metų vasario 26 d. Valdovų rūmų muziejuje bus pristatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1492–1506) ir Lenkijos karaliaus (1501–1506) Aleksandro Jogailaičio paminklo modelis, sukurtas žymių Ukrainos menininkų Olesio Sydoruko ir Boryso Krylovo. Ši skulptūra – kultūros mecenato, pramonininko dr. Prano Kiznio ir „PK Fondo“ dovana Valdovų rūmų muziejui.

Plačiau

Publikuota: 2015-08-10 15:21 Atnaujinta: 2015-08-10 15:22
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika