Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai išleido jau trečią muziejaus kronikos „Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae“ tomą. Jame išsami ir įvairiapusė informacija apie Valdovų rūmų muziejaus 2012–2013 m. veiklą ir jos rezultatus.
„Valdovų rūmų muziejaus leidžiama Kronika, kaip atskiros serijos leidinys, yra solidiems Europos muziejams būdinga veiklos apibendrinimo ir rezultatų viešinimo forma. Kolegoms, bičiuliams, muziejaus lankytojams ir jo leidinių skaitytojams tokia knyga pristato atitinkamų metų muziejaus įvairiapusės veiklos pjūvius, apibūdina svarbiausius įgyvendintus projektus, taip pat pateikia įdomiausius mokslinių tyrimų rezultatus. Taigi, plačioji kultūros ir mokslo visuomenė gali išsamiai susipažinti, prisiminti Valdovų rūmų muziejaus 2012–2013 m. gyvenimą, jo aktualijas, problemas ir iššūkius. Galima sakyti, kad tai viešai skelbiama muziejaus veiklos visapusė ataskaita“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Leidžiant ankstesnius du tomus, nusistovėjo tradicinė leidinio „Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae“ struktūra. Knygos pradžioje trumpai apibendrinama 2012–2013 m. Valdovų rūmų muziejaus veikla, pabrėžiama, kuo išskirtiniai šie metai buvo muziejaus gyvenime. Taip pat skelbiami svarbiausi muziejaus veiklą reglamentuojantys valstybiniai dokumentai.
Pirmame leidinio skyriuje padalinių vadovai pristato savo veiklos rezultatus – rinkinių turtinimą, mokslinius tyrimus ir restauravimą, lankytojų priėmimą, renginių organizavimą, tarptautinius ryšius, bibliotekos veiklą. Čia taip pat apibūdinami svarbiausi darbai ir projektai – nuolatinių ekspozicijų įrengimas, nacionalinės ir tarptautinės parodos, kvalifikacinės stažuotės, muziejuje kaupiama ir tvarkoma užsienio institucijose saugomų lituanistinių vertybių duomenų bazė ir kt.
Antras knygos skyrius yra tikroji Valdovų rūmų muziejaus veiklos kronika. Jame chronologine tvarka glaustai prisimenami svarbiausi muziejinio gyvenimo faktai: rengtos ir vykusios parodos, įvairūs renginiai, konferencijose, seminaruose ir kitur skaityti pranešimai, paskaitos, muziejaus darbuotojų parengtos ir paskelbtos publikacijos, išleisti leidiniai.
Kituose kronikos skyriuose spausdinami vertingi įvairių mokslininkų pranešimų pagrindu parengti straipsniai. Dalis pranešimų buvo skaityti muziejaus organizuojamose viešose paskaitose, tad verčiant kroniką bus malonu dar kartą juos prisiminti. Tai Sankt Peterburgo Valstybinio Ermitažo (Rusija) rinkinio saugotojos dr. Olgos Kostiuk tekstai „Jadvygos Jogailaitės skrynutė – unikali Renesanso epochos vertybė“ bei „Valstybinio Ermitažo brangenybių galerija“, Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. V. Dolinsko pranešimas „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė ir jos istorija“, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies (Lenkija) ilgametės Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos saugotojos ir senųjų papuošalų specialistės dr. Magdalenos Pivockos (Magdalena Piwocka) pranešimas „Apie Jogailaičių brangenybes, o tiksliau apie tai, kas iš jų išliko tikrovėje, archyviniuose dokumentuose ir ikonografijoje“, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies auksakalystės rinkinio saugotojo Dariušo Novackio (Dariusz Nowacki) paskaita „Niurnbergo auksakalystės menas paskutiniųjų Jogailaičių dvaro aplinkoje“, taip pat dviejų Valdovų rūmų muziejaus specialisčių – direktoriaus pavaduotojos ir vyriausiosios fondų saugotojos Ėrikos Striškienės bei architektės Rasos Abramauskienės – pranešimai „Archeologinių radinių panaudojimas atkuriant Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerą: XV–XVII a. grindų danga ir krosnys“ bei „Akmuo ir marmuras Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų fasaduose ir interjere“.
Kronika skaitytojams suteiks ir puikią galimybę susipažinti su naujausiais tyrinėjimais, kuriuos savo studijose pateikia Valdovų rūmų muziejaus, kitų Lietuvos ir užsienio šalių (Lenkijos ir Ispanijos) kultūros bei mokslo institucijų darbuotojai: dr. Jonas Satkūnas atskleidžia Vilniaus pilių kalvyno kilmę, Valdovų rūmų muziejaus restauratorė Deimantė Baubaitė, archeologas dr. Povilas Blaževičius bei dendrochronologė dr. Rūtilė Pukienė pasakoja apie ilgiausio medinio eksponato Lietuvoje – renesansinio nuotekų kolektoriaus – tyrimus ir išsaugojimą, archeologas Egidijus Ožalas ir dr. R. Pukienė supažindina su XVI–XVII a. vandentiekio Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje subtilybėmis, o muziejaus istorikas Eimantas Gudas nagrinėja Tiškevičių giminės karjerą ir genealogiją XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lenkų meno istorikas dr. Jacekas Žukovskis (Jacek Żukowski) skelbia platų ir labai turiningą bei gausiai originaliai iliustruotą straipsnį apie dailininkus, rengusius Lenkijos ir Lietuvos valdovo Vladislovo Vazos iškilmingą atvykimą į Vilnių 1643 m., o ispanų istorikas dr. Fernandas Viljasenjoras Sebastianas (Fernando Villaseñor Sebastián) pristato labai svarbią visos Europos vėlyvųjų Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų valdovų dvaro gyvenimui pažinti temą apie protokolą, papročius ir ceremonijas Ispanijos monarchijos karališkuosiuose rūmuose XV–XVI amžiuje.
Išleistoje kronikoje apžvalginiai tekstai pateikiami lietuvių kalba, moksliniai pranešimai – originalo kalba su lietuviška santrauka. Leidinio sudarytojas – Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro vadovas Gintautas Striška. Jam talkino gausi pagalbininkų grupė – leidinio rengimo grupės narės redaktorės Laima Kunickytė ir Indrė Makauskaitė, taip pat Jelena Konickaja ir Beata Piasecka, vertėjos Albina Strunga, Miroslava Dvilevič, dr. Jūratė Micevičiūtė, fotografai Vytautas Abramauskas, Mindaugas Kaminskas, Jurgis Pilipavičius bei dizaineris Saulius Marteckas. Leidinio mokslinius straipsnius recenzavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas, archeologas prof. dr. Albinas Kuncevičius ir to paties fakulteto Senovės ir Viduramžių istorijos katedros dėstytojas, istorikas doc. dr. Eugenijus Saviščevas.
Leidinio „Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae“ mokslinę kokybę bei solidumą taip pat garantuoja tarptautinė redakcinė kolegija. Jos nariai: paveldo specialistas ir muziejininkas dr. Marco Borella (Ferara, Italija), meno istorikas ir muziejininkas Romualdas Budrys (Vilnius, Lietuva), dailės istorikė habil. dr. Rūta Janonienė (Vilnius, Lietuva), istorikas prof. habil. dr. Mečislovas Jučas (Vilnius, Lietuva), architektūros istorikas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas (Vilnius, Lietuva), meno istorikas ir muziejininkas prof. habil. dr. Jan Ostrowski (Krokuva, Lenkija), istorikas ir heraldikas dr. Edmundas Rimša (Vilnius, Lietuva), meno istorikas ir muziejininkas prof. habil. dr. Giandomenico Romanelli (Venecija, Italija), meno istorikas ir muziejininkas prof. habil. dr. Andrzej Rottermund (Varšuva, Lenkija), meno istorikas ir muziejininkas prof. dr. Dirk Syndram (Dresdenas, Vokietija) ir archeologas habil. dr. Vytautas Urbanavičius (Vilnius, Lietuva).
Leidinį „Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae“ galima įsigyti Valdovų rūmų muziejaus bibliotekoje, Lankytojų vestibiulyje esančiame knygyne ir suvenyrų parduotuvėje, taip pat kituose sostinės knygynuose.
Nuo 2009 m. veikiantis Valdovų rūmų muziejus iki šiol yra išleidęs apie 50 įvairaus pobūdžio mokslinių ir informacinių publikacijų – albumų, parodų ir rinkinių katalogų, kronikų, studijų ir kt. Be kronikos, Valdovų rūmų muziejus leidžia ir kitas knygų serijas: „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų albumus“, „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų parodų katalogus“, „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rinkinių katalogus“ ir „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijas“.
