Valdovų rūmų paroda apie Žalgirį kelionę po platųjį pasaulį pradėjo Ukrainoje

Ilgą laiką įvairių Lietuvos miestų gyventojus džiuginusi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ pirmą kartą iškeliavo į užsienį. Pirmoji jos stotelė – Ukrainos nacionalinis rezervatas „Kijevo Sofija“ – primena didingus praeities įvykius, taip pat įprasmina bendrus istorinius tautų ryšius. Paroda oficialiai atidaryta šių metų balandžio 27 d., veiks iki 2015 m. gegužės 31 dienos.

„Didžiausio Viduramžių Europos mūšio atminimas atliko svarbų vaidmenį formuojant lenkų, lietuvių, ukrainiečių ir baltarusių istorinę atmintį. Simboliška, kad paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ Ukrainos nacionaliniame draustinyje „Kijevo Sofija“ yra bendro lietuvių, lenkų ir ukrainiečių projekto „Žalgiris. Vėl kartu. 1410–2015“ dalis, nes būtent ši paroda, parengta dar 2010 m., puikiai liudija lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir kitų su Žalgirio tradicija susijusių tautų bendros istorinės atminties gyvybingumą, praeities stereotipų įveikimo galimybes, nūdienos ryšių aktualumą ir, žinoma, ateities bendrystės vieningoje Europoje viltį“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vyresnioji muziejininkė Gintarė Skujutė.

Ukrainoje pristatomos tarptautinės kilnojamosios parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ stendai sukurti tą patį pavadinimą turinčios tarptautinės parodos, skirtos Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui, pagrindu. Jos tikslas – atskleisti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės jungtinės kariuomenės bendra pergale susijusius istorinės atminties fenomenus, pergalės ženklus ir jų fiksavimą įvairiomis formomis bei būdais nuo pat XV a. iki šių dienų, taip pat Žalgirio herojų istorinį įvaizdį istoriografinėje tradicijoje, literatūroje ir dailėje.

Per kilnojamosios parodos atidarymą buvo pristatyta 30 gausiai iliustruotų stendų, kuriuose apžvelgiamos istorinės kautynės, nulėmusios Lietuvos, Lenkijos bei viso šio Europos regiono likimą. Parodą atidarė Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis. Per parodos atidarymą svečiams parodyta režisieriaus ir scenaristo Aleksandro Matonio dokumentinė juosta „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“.

Kitą dieną Ukrainos muziejininkams surengto seminaro metu Valdovų rūmų muziejaus specialistai – Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vadovė Daiva Mitrulevičiūtė, G. Skujutė bei Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vadovas Dalius Avižinis pristatė parodos idėją, taip pat Valdovų rūmų muziejų, jo veiklas bei tarptautinius projektus.

Kilnojamoji paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ – viena iš dviejų plačiai po Lietuvą ir pasaulį keliaujančių Valdovų rūmų muziejaus parodų. Ji jau buvo eksponuojama įvairiuose Lietuvos miestuose, o šįkart tapo ir tarptautinio projekto „Žalgiris. Vėl kartu. 1410–2015“ dalimi ir pirmą kartą iškeliavo į užsienį.

Prieš šią kelionę Valdovų rūmų muziejuje taip pat buvo surengti du paramos Ukrainai renginiai: fotografo Oleksandro Klymenkos fotografijų paroda „Ukraina. Sustingęs klyksmas“ ir meno darbų aukcionas „Valdovų aidai“, kurio metu surinktos lėšos skirtos Ukrainos kariams paremti.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Balandžio 11 dieną muziejus nedirbs!

20240408

Balandžio 11 d. dėl valstybės reprezentacinio renginio Muziejus bus uždarytas.
 
Balandžio 10 d. Valdovų rūmų muziejuje vyks pasirengimas valstybės reprezentaciniam renginiui. Lankymo ribojimai

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2015-05-04 16:58 Atnaujinta: 2015-06-30 15:37
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika