Lietuvos ir Valdovų rūmų istorija skleidėsi Danijoje

Šių metų sausio 9–12 d., Lietuvos garbės konsulės Danijoje, organizacijos „Vilnius – Olborgas, Lietuva – Danija“ vadovės Evos Kaspersen (Evos Caspersen) pakviesti, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė bei Edukacijos ir lankytojų centro vedėjas Gediminas Gendrėnas lankėsi Olborge (Danija). Susitikimuose su vietos lietuvių ir danų bendruomenėmis, akademiniu jaunimu bei moksleiviais muziejaus specialistai pristatė Lietuvos istoriją, Valdovų rūmų atkūrimo projektą, muziejaus veiklą, vedė edukacinius užsiėmimus.

„Džiugu, kad gausi lietuvių bendruomenė Danijoje ir šios šalies gyventojai entuziastingai bei noriai domisi Lietuvos istorija ir šių valstybių ryšiais – tai patvirtina abiejų šalių draugystę, ją stiprina ir įkvepia bendriems projektams“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. J. Karpavičienė.

Olborgo universitete surengtame susitikime su vietos lietuvių bendruomene ir miesto, kuris yra Vilniaus partneris, savivaldos nariais Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja pristatė svarbiausius Lietuvos istorijos aspektus, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istorinės raidos bruožus, atkūrimo projektą ir čia veikiančio muziejaus parodinę, leidybinę, edukacinę ir kultūrinę veiklą, nuolatines ekspozicijas ir ateities perspektyvas. Danijoje gyvenantys ar studijuojantys lietuviai ir kiti Olborgo gyventojai susipažino ir su Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejui sukurtais žinomo fotografo Mariaus Jovaišos darbais.

Edukacijos ir lankytojų centro vedėjas vedė išplėstinę edukacinę programą Olborge gyvenančių lietuvių vaikams. Įvairaus amžiaus Laimos Čikotienės vadovaujamoje lietuvių mokyklėlėje Šiaurės Danijoje gyvenantys vaikai susipažino su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorija, gamino vėliavėles su Vyčiu, puošėsi karūnomis ir t. t.

Vėliau Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai vyko į Bagesvono pilį, joje susitiko su Danijos verslininkais ir menininkais. Jiems taip pat buvo pristatyta Lietuvos istorija, Valdovų rūmų raida ir atkūrimo projektas, Lietuvos ir Danijos istoriniai ryšiai.

Susitikimo dalyvius ypač domino Danijos karališkosios šeimos atstovų vizitai į Lietuvą, mat per pastaruosius 400 metų Valdovų rūmuose Vilniuje lankėsi du Danijos princai ir karalienė.

1643 m. gruodžio 9 d. į Vilnių buvo atvykęs princas Valdemaras Kristijonas, Danijos karaliaus Kristijono IV sūnus. Čia jis buvo iškilmingai priimtas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūmuose, jo garbei surengtas asmeninis priėmimas, kuriame dalyvavo ir karalienė bei didžioji kunigaikštienė Cecilija Renata Habsburgaitė.

Baigiantis kelių dienų vizitui, Danijos princas Valdemaras Kristijonas dalyvavo ir medžioklėje netoli Verkių. Yra išlikę duomenų, kad per šią medžioklę lokys grybštelėjo svečio žirgui koją taip, kad šis net pašoko. Tačiau netrukus žvėris buvo sugautas.

Valdovų rūmų muziejuje jau anksčiau planuota įamžinti šį Danijos princo Valdemaro Kristijono vizitą, jo portreto kopija papuošiant vieną iš muziejaus menių. Valdovų rūmuose, kaip ir kitų Europos monarchų rezidencijose, klestėjimo laikotarpiu (XVI a.–XVII a. pirma pusė) yra buvusi užsienio valstybių valdančiųjų asmenų portretų galerija. Beje, teisė pasigaminti XVII a. visafigūrio portreto kopiją buvo gauta iš Danijos Rozenborgo karališkosios pilies muziejaus, kurioje saugomas portretas. Neatmetama galimybė portretus eksponuoti vienoje iš antikamerų, kurioje prieš šiek tiek daugiau nei metus lankėsi ir vakarieniavo Danijos princas Frederikas. Taip būtų pagerbta ir 2009 m. liepos 6 d. atkurtų, bet iki galo neįrengtų Valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonijoje dalyvavusi Danijos karalienė Margaretė II.

Pasak dr. J. Karpavičienės, apie Lietuvos ir Danijos ryšius byloja ne tik čia lankęsi valdovai, bet ir rūmų statybai naudotos medžiagos. Yra žinoma, kad XVII a. pradžioje, norint nusipirkti ir jūra iš įvairių Europos kraštų rūmų statybai atsigabenti smiltainio, kalkakmenio bei marmuro, reikėjo gauti Danijos karaliaus Kristijono IV leidimą. Todėl Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza su juo susirašinėjo, o medžiagas turėjo nupirkti tam specialiai pasamdytas Vilhelmas Martensas (Wilhelm Martens), kilęs iš Nyderlandų. 1614 m. jam buvo įteiktas rekomendacinis laiškas, adresuotas Danijos karaliui Kristijonui IV, o 1618 m. V. Martensas, gavęs Danijos valdovo rekomendacijas, vyko į Gotlandą pirkti smiltainio. Atkuriant Valdovų rūmus Gotlando smiltainio kasyklos jau buvo nebenaudojamos, tačiau jas valdanti Švedija sudarė visas sąlygas, kad atkūrimo darbams būtų panaudotas būtent šių kasyklų smiltainis.

Tęsdamas ir plėtodamas Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimą, Valdovų rūmų muziejus mezga ryšius ir su šios šalies kultūros institucijomis, palaiko labai glaudžius santykius su Danijos Rozenborgo karališkosios pilies muziejumi.

Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimas ypač aktyvus ir tarp šių šalių miestų. 1996 m. pasirašyta Vilniaus ir Olborgo susigiminiavimo sutartis išjudino veiklą socialinėje, švietimo, sporto ir kultūros srityse. Miestų valdžios atstovai keičiasi patirtimi, sportininkai dalyvauja jaunimo sporto žaidynėse, jaunimas kuria įvairius paramos projektus: Vilniaus policijos klubas vaikams ir jaunimui buvo aprūpintas reikalingais baldais, Grigiškių jaunimo klubas sulaukė muzikos bei kompiuterinės įrangos ir kt.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Atidaryta paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko rinkinio“

20250213

Kartu su Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais ir Pinigų muziejumi parengta Lietuvos banko paroda tęsia Valdovų rūmų muziejaus tradiciją, kai lankytojai kviečiami pažinti ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istoriją bei paveldą, bet ir vėlesnio Lietuvos kelio link nepriklausomos, suverenios valstybės etapus. Šį kartą atidaryta Lietuvos banko dailės kolekcijos paroda, kurioje – dalis iš mažai pažįstamo, banko kaupiamo meno kūrinių rinkinio. Parodoje „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“ pirmą kartą plačiajai visuomenei atskleidžiama dar tarpukariu pradėta kaupti, beveik 200 dailės kūrinių Lietuvos banko meno kolekcija.

Plačiau

Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejininkai sveikina Lietuvą Vasario 16-osios proga ir Italijos Renesanso parodą dovanoja dar vienam mėnesiui

20250217

Ar jau aplankėte parodą „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“? Jei ne, dabar dar turite šansą! Paroda pratęsiama! Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejininkai pasveikino Lietuvą ir Valdovų rūmų muziejų Vasario 16-osios proga ir pranešė, kad pratęsia Venecijos ir Florencijos mokyklų meistrų dailės darbų viešnagę Valdovų rūmuose.

Plačiau

Valdovų rūmų menėje – iškilaus Lietuvos valdovo Aleksandro Jogailaičio atminimą įamžinantis kūrinys

20250214

Šių metų vasario 26 d. Valdovų rūmų muziejuje bus pristatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1492–1506) ir Lenkijos karaliaus (1501–1506) Aleksandro Jogailaičio paminklo modelis, sukurtas žymių Ukrainos menininkų Olesio Sydoruko ir Boryso Krylovo. Ši skulptūra – kultūros mecenato, pramonininko dr. Prano Kiznio ir „PK Fondo“ dovana Valdovų rūmų muziejui.

Plačiau

Publikuota: 2015-01-14 15:16 Atnaujinta: 2015-04-09 08:55
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika