Beveik pusė šimto tūkstančių žmonių Euro parodoje Vilniuje susipažino su naujaisiais pinigais

Per šiek tiek daugiau nei 2 mėnesius 46 tūkstančiai lankytojų iš visos Lietuvos apsilankė Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose veikusioje Euro parodoje. Ji buvo surengta siekiant gyventojus iš anksto supažindinti su naująja valiuta.

„Lankytojų gausa, susidomėjimas euru pranoko lūkesčius. Pagal apsilankiusiųjų skaičių aplenkėme didelę dalį kitų valstybių, kuriose eksponuota ši paroda. Tai lėmė gyventojų noras pažinti būsimus pinigus, įvairiapusė renginių programa, paslaugi gidų komanda, itin patogi ir patraukli lankytojams vieta“, – parodos rezultatus vertina Giedrius Simonavičius, Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius.

Didžiulio dėmesio sulaukusios ekskursijos su grynųjų pinigų ekspertais ir euro parodos gidais buvo surengtos daugiau nei 300 kartų. Lankytojai supažindinti su euro banknotų dizainu, gamyba, apsaugos priemonėmis, susidėvėjusių pinigų naikinimu. Ekskursijų dalyviai išmoko atskirti tikrą banknotą nuo padirbto, susipažino su visų euro zonos šalių monetomis, kurios nuo sausio 1 d. galioja ir Lietuvoje.

Į parodą gausiausiai vyko moksleivių grupės bei vyresnio amžiaus žmonės. Joje netrūko ir bendradarbių kolektyvų, šeimų, studentų, pavienių asmenų. Vertinimo anketos, kurias prašomi užpildyti lankytojai, atskleidė, kad 98 % respondentų parodą vertina teigiamai.

Euro parodoje įdomios veiklos rado lankytojai nuo pačių mažiausių iki vyriausių.Jauniausių parodos lankytojų su tėveliais buvo laukiama Šeimos dienose. Čia jie stebėjo interaktyvų muzikinį aktorių trupės „Teatriukas“ pasirodymą ir jame dalyvavo, dirbo kūrybinėse dirbtuvėse, sprendė galvosūkius, meno, geografijos ir kitas užduotis.

Vyresni lankytojai rinkosi į susitikimų popietes su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, valdybos pirmininko pavaduotojais Ingrida Šimonyte ir Raimondu Kuodžiu bei valdybos nariu Mariumi Jurgilu. Didelio susidomėjimo sulaukė paskaitos „Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro“ ir „Architektūros istorija eurų banknotuose“, filmų „Iš lito istorijos. Banknotai“ ir „Iš lito istorijos. Monetos“ peržiūros. 

Rengdami reportažus, kaip Lietuva ruošiasi euro įvedimui, parodą aplankė BBC, France24, NHK (Japonijos nacionalinis transliuotojas), The New York Times (JAV), kroatų, šveicarų, baltarusių, lenkų ir daugelio kitų užsienio žiniasklaidos priemonių atstovai.

Specialiai parodai buvo sukurta interneto svetainė ir „Facebook“ profilis. Šios priemonės padėjo registruoti lankytojus į ekskursijas, renginius, dalytis naujausia informacija, įdomybėmis, rengti įvairius konkursus.

Nemokamą Euro parodą organizavo Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas, bendradarbiaudami su Valdovų rūmų muziejumi. Iš Vilniaus, pasipildžiusi lietuviškomis eurų monetomis su Vyčiu bei litų banknotais ir monetomis, paroda keliaus į Osnabriuką (vok. Osnabrück) Vokietijoje.

Euro paroda nuo 2008 m. apkeliavo 15 dvylikos Europos šalių miestų, tarp jų – Estijos ir Latvijos. Ją jau aplankė daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų (neskaičiuojant Lietuvos).

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2015-01-06 13:24 Atnaujinta: 2015-01-06 13:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika