2014 m. kovo 6–7 d. Narvoje (Estija) vykusiame Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo (NB8) ir Višegrado šalių užsienio reikalų ministrų susitikime buvo atidaryta tarptautinė kilnojamoji paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“, kurioje dviem kalbom – rusų ir anglų – pristatomas išskirtinis šio Europos regiono paminklas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Parodos stenduose lankytojai gali susipažinti su rūmų raida, tyrimais, unikaliais radiniais ir sukauptomis muziejinėmis vertybėmis, iš viso pasaulio surinkta lituanistine ikonografija, ypatingu rezidencijos atkūrimo projektu bei Lietuvos istorija Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos praeities kontekste.
„Džiugu, kad, apkeliavusi keletą Europos šalių ir daugelį Lietuvos miestų, ši įspūdinga paroda tapo ir vienu svarbiausių aštuonių Šiaurės ir Baltijos, taip pat keturių Višegrado šalių diplomatinio susitikimo kultūrinių akcentų. Tam tikra prasme tai simboliška: nuo 1992 m. reguliariai plėtojami Baltijos ir Šiaurės šalių ryšiai istoriniuose šaltiniuose minimi jau ankstyvaisiais viduramžiais, tad daugybė šių ryšių akcentų atsispindi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorijoje, kurią pasakoja paroda“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vedėja bei užsienio ryšių koordinatorė Daiva Mitrulevičiūtė.
Narvos pilyje atidaromoje parodoje rusų ir anglų kalbomis pristatomi iš viso 33 gausiai iliustruoti stendai, kuriuose pasakojama apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų raidą visos valstybės ir Europos regiono kontekste, apibūdinami reikšmingi istoriniai įvykiai, rodoma lituanistinė ikonografinė medžiaga, įvairios autentiškų radinių grupės ir kitų muziejinių vertybių kolekcijos, išskirtinis rūmų atkūrimo projektas ir esamų bei būsimų ekspozicijų koncepcija. Ši paroda puikiai iliustruoja šiuolaikinės Lietuvos muziejininkystės viziją, įgyvendinamus projektus ir ateities strategijas kultūros paveldo išsaugojimo, puoselėjimo ir aktualinimo kontekste.
Tarptautinę kilnojamąją parodą „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ oficialiai atidarė Lietuvos ambasadorius Estijoje Neilas Tankevičius ir užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas. Su paroda susipažino Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrų ir viceministrų delegacijos. Parodos dalis anglų kalba (17 stendų) Narvos pilyje svečiuosis iki 2014 m. liepos 1 d., likusi dalis rusų kalba (16 stendų) – iki 2014 m. rugsėjo 15 d.
Pasak D. Mitrulevičiūtės, idėją ir iniciatyvą rengti tarptautinę kilnojamąją parodą „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ Narvoje NB8 ir Višegrado šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo kontekste parodė Lietuvos Respublikos ambasados Estijoje darbuotojai. „Ir neatsitiktinai: abi europinės dimensijos – Šiaurės ir Vidurio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje visuomet buvo svarbios. Apie tai byloja daugybė istorijos faktų, susipynusių su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raida“, – sako ji.
Vienas tokių – Valdovų rūmų teritorijoje rasti ankstyviausi Lietuvoje mūrai, kuriuos statyti lietuviai išmoko neabejotinai iš Livonijos vokiečių (Livonijos ordino teritorija – šiandienė Latvija, Estija). XVI a. viduryje Vilniuje pasirašyta Livonijos pasidavimo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei sutartis ir tik po Liublino unijos Livonija tapo bendra Lietuvos ir Lenkijos valda.
Valdovų rūmai liudija ir istorinius ryšius su Švedija, Suomija bei kitomis Šiaurės šalimis. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje 1562 m. vyko Suomijos kunigaikščio Jono Vazos ir Kotrynos Jogailaitės tuoktuvės, o netrukus po to jie buvo vainikuoti Švedijos karaliais. Ši santuoka Vazų dinastijai atvėrė kelią į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, o viena dinastijos šaka Lietuvą ir Lenkiją valdė 80 metų. Per šį laiką Lietuvoje paplito barokas, buvo statomos pirmosios operos, o Valdovų rūmai tapo vienu svarbiausių regiono ne tik kultūros, bet ir politikos centrų.
XVII a. iš Švedijos į Lietuvą buvo plukdomi akmenys rūmų statybai, o į Švediją – javai ir linai. Taip pat žinoma, kad XVII a. pradžioje Danijos karalius Kristijonas IV išdavė specialų leidimą jūra iš įvairių Europos kraštų gabenti smiltainį, kalkakmenį ir marmurą rūmams statyti, o jo sūnus Kristijonas Valdemaras su specialiu vizitu lankėsi pas Lietuvos valdovus Vilniuje, rūmuose buvo priimtas keliose audiencijose.
Vidurio Europos istorinių ryšių su Valdovų rūmais dimensija plačiausiai atsiveria per Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos istoriją. XV a. I p. šios dinastijos atstovas Vladislovas Varnietis tapo Vengrijos karaliumi, o XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje du Jogailaičiai – Vladislovas ir Liudvikas – buvo Vengrijos (tuo metu – ir Slovakijos) bei Čekijos karaliai. Lietuvos ir Lenkijos santykiai nuolat kryžiavosi Valdovų rūmuose nuo pat XIV a. pabaigos: bendri valdovai čia rezidavo, sprendė viso regiono problemas, priimdavo Europos ir net Azijos (Persijos, Turkijos) pasiuntinius, rengė karines kampanijas, kaupė meno rinkinius.
Su Lenkija, Čekija, Vengrija susijusi ir Lietuvos gotikos, renesanso bei baroko stilių raida, taip pat daugybė švietimo ir mokslo dalykų.
„Visų istorinių ryšių, bylojančių apie nenutrūkstamą NB8 bei Višegrado šalių bendradarbiavimą bei partnerystę, vienu ypu, ko gero, neįmanoma išvardyti. Tačiau neabejoju, kad šioje parodoje kiekvienas ras ką nors nauja, savita, artima sau ir tai taps smagiu istoriniu atradimu“, – neabejoja Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vedėja bei užsienio ryšių koordinatorė.
Beje, verta paminėti, kad 2009 m. simboliniame atkurtų, bet iki galo neįrengtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atidarymo renginyje (švenčiant Lietuvos tūkstantmetį) dalyvavo Švedijos, Danijos ir Norvegijos monarchai, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos valstybių vadovai. Taip buvo pabrėžtas tradicinių istorinių ryšių gyvybingumas šiandien.
Kasmet atnaujinama tarptautinė kilnojamoji paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ po įvairias pasaulio šalis keliauja jau daug metų. Susipažinti su ja jau turėjo galimybę Minsko (Baltarusija), Biskupino, Krokuvos, Ščecino, Varšuvos ir Vroclavo (Lenkija), Sankt Peterburgo (Rusija), Talino (Estija) ir daugelio Lietuvos miestų gyventojai. Iki šiol paroda vienoje ekspozicijoje buvo rengiama tik viena užsienio kalba (lietuvių, lenkų, rusų arba anglų). Narvos pilyje pirmą kartą paroda parengta dviem užsienio kalbomis.
