Mokslinių tyrimų centras parengė eksponatų aprašus ir stendų tekstus

Paruošti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pamatus, rūsius ir anksčiau jų vietoje buvusias Ankstyvosios mūrinės pilies liekanas pristatantys eksponatų aprašai. Juose nurodoma, kas buvo rasta konkrečioje vietoje, kaip galėjo atrodyti rūsiai.

Muziejuje bus pristatomi XVI a. modernių sanitarinių priestatų-bokštelių (tualetų) pamatai, rūmų pamatų įrengimo būdai. Viename iš rūsių bus galima išvysti bene ilgiausią Lietuvoje restauruotą konstrukciją iš medžio – tai XVI a. vid. 8,7 m ilgio medinis nuotekų kolektorius. Be jo, taip pat bus pristatomas ir XVI a. vandentiekio vamzdžio fragmentas, šiaurės ir vakarų korpusų rūsyje buvęs iš rąsto išskobtas medinis nuotekų latakas.

Kita didelė ekspozicijos dalis – stendai. Jau yra parengta visa stendinė medžiaga apie XIII–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją. Planuojama, kad ekspozicija bus dvikalbė, šiuo metu tekstai verčiami į anglų kalbą.

Vilniaus Žemutinės pilies raida atsispindės septyniuose skirtingų laikotarpių pilies pastatų maketuose.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2013-05-23 19:00 Atnaujinta: 2013-05-24 08:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika