V. Dolinskas: tokių užsienio specialistų vizitai nepaprastai svarbūs besiruošiant Valdovų rūmų atidarymui

Balandžio 20–21 dienomis Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko kvietimu į Lietuvą atvyko žinomas Lenkijos istorikas ir muziejininkas, Nacionalinio muziejininkystės ir rinkinių apsaugos instituto direktorius habil. dr. Piotras Majevskis (Piotr Majewski) ir šio instituto specialistės – už mokymus, projektus ir tarptautinį bendradarbiavimą atsakinga Joana Gžonkovska (Joanna Grzonkowska) bei skaitmeninimą koordinuojanti Monika Jendralska (Monika Jędralska).

Pirmąją darbo vizito dieną delegacija lankėsi Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, susipažino su rūmų atkūrimo eiga bei pasirengimu pirmosios dalies atidarymui šių metų liepos 6 d., susitiko su Valdovų rūmų muziejaus specialistais.

Per susitikimą su Valdovų rūmų muziejaus direktoriumi Vydu Dolinsku bei muziejaus specialistais Nacionalinio muziejininkystės ir rinkinių apsaugos instituto vadovas habil. dr. P. Majevskis detaliai pristatė rinkinių skaitmeninimą Lenkijos muziejuose, domėjosi, kokiu principu rinkinių skaitmeninimas vyksta Lietuvoje.

Pagrindinė instituto misija, pasak jo vadovo habil. dr. P. Majevskio, – vadovėlio, kaip turėtų būti kuriamas naujas muziejus ir kaip jis turėtų funkcionuoti, kūrimas.

Lenkijos delegacijai susidomėjus edukacinėmis programomis, Valdovų rūmų muziejaus specialistai išsamiai pristatė šiuo metu vykdomus edukacinius projektus, ateities planus bei vizijas. 

Institutas, kuriam vadovauja habil. dr. P. Majevskis, koordinuoja muziejininkystės ir kultūros paveldo apsaugos raidos Lenkijoje strategijos klausimus, saugo, renka ir skleidžia informaciją apie šios šalies muziejus, muziejines vertybes, rinkinius ir kitus objektus, kuriems priskiriamas kultūros paveldo vertybių statusas, teikia metodinę pagalbą Lenkijos muziejams.

Institutas vykdo edukacines programas, remia tarptautinius projektus, intensyviai bendradarbiauja su tomis Lenkijos ir užsienio institucijomis, kurios vykdo tyrimus, susijusius su kultūros paveldo objektų apsauga bei muziejininkyste. Viena iš šios institucijos veiklos sričių – bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis, muitine bei pasienio apsaugos tarnybomis, kovojančiomis su nelegaliu kultūros paveldo objektų išvežimu iš Lenkijos teritorijos.

Pasak dr. V. Dolinsko, intensyviai ruošiantis Valdovų rūmų atidarymui, tokios institucijos specialistų dalijimasis patirtimi, tikslinės konsultacijos bei vykdomos švietėjiškos edukacinės veiklos programos yra itin svarbios: „Instituto direktorius habil. dr. Piotras Majevskis Vilniuje lankosi nebe pirmą kartą. Dirbdamas Varšuvos karališkojoje pilyje, 2006 m. dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste“ bei nuolat konsultavo Valdovų rūmų darbuotojus įvairiais muziejinininkystės, ekspozicijų įrengimo klausimais.“

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2013-04-16 15:42 Atnaujinta: 2013-04-22 09:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika