Kultūros ministras: Valdovų rūmų muziejus – puikus kultūrinės diplomatijos pavyzdys

Apsilankęs Valdovų rūmuose, kultūros ministras Šarūnas Birutis džiaugiasi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojų entuziazmu ir pasiruošimu jau šių metų liepos 6 dieną atverti muziejaus duris visuomenei.

„Nuo 2009 metų šis muziejus atliko didelį darbą – perėmė per 300 tūkstančių unikalių Lietuvos paveldo archeologinių eksponatų, XIII–XVII a. Valdovų rezidencijos radinių. Čia lankėsi daugiau kaip tūkstantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų bei kultūros paveldo specialistų, muziejus pritraukė daugiau kaip 60 000 lankytojų. Taip pat šis muziejus vykdo kultūrinės diplomatijos misiją – užmegzti instituciniai ryšiai su daugiau kaip 100 muziejų iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių. Todėl negalima neįvertinti šio muziejaus indėlio į kultūrą, nes jis virsta mūsų istorinio tapatumo gidu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – sako ministras.

Ministro nuomone, Valdovų rūmai visai netrukus užkariaus lietuvių širdis, nes jau liepos mėnesį ketina atverti duris visuomenei.

„Muziejus džiugins ne tik edukaciniais, bet ir aukštos kokybės meniniais renginiais, įspūdingu istoriniais Gotikos, Renesanso ir Baroko interjerais bei ekspozicija, kuri supažindins su mūsų praeitimi, garsiomis šeimomis ir jų tradicijomis, bendravimu su kitomis šalimis“, – susipažinęs su muziejaus programa, sako ministras.

Valdovų rūmai ketina supažindinti lankytojus su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros, karybos paveldu, taip pat su istorinėmis epochomis ir jų kultūriniais akcentais ir asmenybėmis.

„Su muziejaus vadovais kalbėjome apie tai, kad jie turėtų pasiūlyti ne tik įspūdingus renginius, bet ir pamąstyti apie interaktyvią edukaciją, modernių priemonių panaudojimą. Todėl tikiu, kad netrukus turėsime vieną patraukliausių muziejų“, – sako Š. Birutis.

Po apsilankymo Valdovų rūmuose kultūros ministras Šarūnas Birutis sako teigiamai vertinantis muziejaus pasiruošimą atidarymui, tačiau primena, kad šiandien būtina kalbėti ne tik apie valstybės lėšomis tvarkomų objektų  įsipareigojimus, bet ir apie atsakingą bei skaidrų šių lėšų panaudojimą.

„Aš esu ekonomistas, todėl man svarbu matyti, kad lėšos išnaudojamos efektyviai ir atsakingai, todėl šiandien susitikime su Vilniaus pilių direkcijos atstovais, kurie atsakingi už Valdovų rūmų statybas, kalbėjomės apie statybos darbus, kurie turi būti prižiūrimi atidžiai, o valstybė neįtraukiama į jai nepakeliamus įsipareigojimus“, – sako ministras.

Ministro nuomone, šiandien Lietuvoje yra daugybė pavyzdžių, kuomet investicijoms skirti pinigai naudojami neatsakingai, o tai iš dalies kalta ir įstatyminė bazė.

„Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien įstatymai nereglamentuoja kultūros paveldo tvarkybos darbų taip, kad aiškiai galėtume išskirti, kur yra statybos, o kur yra sudėtingi paveldo restauravimo darbai. Todėl kuo skubiau turi būti įstatymiškai numatytas darbų atskyrimas, nes tai lemia tvarkybos darbų kainas. Negalime sau leisti atlikdami statybos darbus, mokėti tris ar net daugiau kartų brangiau. Todėl artimiausiu metu bus parengti įstatymų projektai, kurie sutaupys valstybės lėšas ir užkirs kelią nepagrįstam išlaidavimui“, – sako Š. Birutis.

Pasak ministro, artimiausioje ateityje ketinama dirbti ties mecenavimo įstatymu, kad rėmėjams būtų patrauklu remti kultūrą. Taip pat ministras sako, kad Lietuvos kultūros įstaigoms būtina pasinaudoti ES 2014–2020 m. parama bei kitais tarptautiniais finansiniais mechanizmais.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimas Vilniaus Žemutinėje pilyje yra vienas iš svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų. Atkurtoji istorinė rezidencija vėl turėtų tapti Lietuvos valstybės ilgaamžės tradicijos simboliu ir nacionalinio pasididžiavimo objektu, reikšmingu pilietinio auklėjimo, istorinės savimonės ugdymo, kultūrinio paveldo aktualinimo, valstybės reprezentavimo ir turizmo informacijos sklaidos centru, svarbiu muziejinės infrastruktūros dėmeniu. Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje atkūrimas, patvirtintas 2000 ir 2001 metų Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimais, visuomenės suvokiamas kaip tautinei savimonei ir istorinei atminčiai svarbaus Lietuvos suverenumo ir Vilniaus – valstybės istorinės sostinės – atpažinimo ženklo sugrąžinimas, istorinės tiesos restitucija, istorinio miesto centro urbanistinio audinio regeneravimas, tradicinių bei šiandieninių Lietuvos europinių ryšių aktualinimas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip daugiatautės lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų, totorių, karaimų ir kitų tautų valstybės, istorinės ir kultūrinės tradicijos tęstinumas.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija
Fotografas Gediminas Savickis (ELTA)

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Dienos stovykla vaikams „Karūnos akademija“ sugrįžta!

20240523

Muziejus – puiki vieta praleisti laiką smalsiems ir gudriems bendraminčiams! Kviečiame jus į penkių dienų nuotaikingą pažintinę kelionę. Joje, padedant Valdovų rūmų muziejaus darbuotojams – archeologams, restauratoriams, istorikams, genealogijos, heraldikos ir kitų paslaptingų sričių specialistams, – susipažinsime su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais. Aiškinsimės, ką iš tiesų sapnavo Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas ir kodėl jis nešiojo kepurę, kodėl Gedimino pilį pastatė Vytautas, kokia kalba kalbėjo Aleksandras Jogailaitis ir kodėl jį bei jo žmoną sutuokė skirtingi dvasininkai, sužinosime, ką Žygimantas Augustas vadino Sibile ir Grifu bei kam priklausė Vladislovo Vazos širdis? Ir ne tik tai – stovyklautojų laukia dar daug įdomybių ir pramogų ne tik muziejuje, bet ir už jo ribų.

Plačiau

Publikuota: 2013-03-20 12:03 Atnaujinta: 2013-03-20 13:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika