Valdovų rūmų muziejaus biblioteka praturtėjo vertingais leidiniais

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų biblioteką papildė bemaž 1,5 tūkst. knygų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojo, ilgamečio Vilniaus universiteto profesoriaus habilituoto daktaro Mečislovo Jučo asmeninio rinkinio. Dalis šių leidinių priklausė žymiam tarpukario Lietuvos bei išeivijos istorikui, garsiosios „Lietuvos istorijos“ (1936 m.) redaktoriui, profesoriui Adolfui Šapokai (1906–1961), knygos sovietmečiu buvo išsaugotos, o dabar perduotos Valdovų rūmų muziejaus bibliotekai bei netrukus bus prieinamos naudotis visiems besidomintiems.

„Valdovų rūmų muziejaus bibliotekoje yra nemažai leidinių, kurių neturi jokia kita biblioteka Lietuvoje, – teigia institucijos direktorius dr. Vydas Dolinskas. – O vieno autoritetingiausių, pasaulio mokslininkų aukštai vertinamo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojo Mečislovo Jučo padovanotus leidinius laikome išskirtine dovana, kuri turiningai ir prasmingai praturtino Valdovų rūmų muziejaus bibliotekos rinkinius.“

Pasak V. Dolinsko, įdomus ir paslaptingas istoriko Adolfo Šapokos bibliotekos knygų kelias iki Valdovų rūmų muziejaus lentynų. Tai 400 Lietuvos istorijos veikalų lenkų, rusų, vokiečių, lietuvių ir kitomis kalbomis, tarp kurių yra vertingų XIX a.–XX a. pradžios publikacijų. A. Šapokos knygas Kaune išsaugojęs asmuo, kuris pageidavo išlikti nežinomas, sovietiniais metais slapta pasiūlė prof. M. Jučui jas perimti bei toliau saugoti. Profesorius namo parsivežė apie 400 knygų, tačiau greitai sulaukė Valstybės saugumo komiteto (KGB) kvietimo atvykti į apklausą. Kadangi M. Jučas tuo metu buvo bene vienintelis mokslininkas, sistemingai tyrinėjęs vien senosios Lietuvos istoriją, KGB nenustatė jokių galimų grėsmių ir leido pasilikti tuo metu jau emigravusio A. Šapokos biblioteką, tačiau prigrasino, kad profesorius niekam apie tai nepasakotų, knygų neskolintų, o naudotųsi jomis išimtinai savo tiriamajam darbui. Po ilgų dešimtmečių išsaugota A. Šapokos istorinės bibliotekos dalis kartu su gausia prof. M. Jučo biblioteka padovanota Valdovų rūmų muziejui. Savo sutikimą, kad A. Šapokos knygos būtų padovanotos Valdovų rūmų muziejaus bibliotekai, atsiuntė Kanadoje gyvenantys profesoriaus anūkai Liana Šipelis ir Vitas Šipelis bei žentas Vitolis Šipelis. Sutvarkant dovanojimo dokumentus padėjo A. Šapokos giminaičiai – Didžiojoje Britanijoje istorijos studijas doktorantūroje tęsiantis Mindaugas ir jo tėvas Gintautas Šapokos.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų biblioteka pradėta formuoti prieš keliolika metų Lietuvos dailės muziejuje ir Pilių tyrimų centre „Lietuvos pilys“. Šiuo metu jau sukaupta per 5 tūkst. knygų. Biblioteka yra viešai prieinama visiems Lietuvos žmonėms per LIBIS elektroninį katalogą, taip pat leidinius galima skaityti ir pačioje Valdovų rūmų muziejaus bibliotekoje.

Valdovų rūmų muziejaus bibliotekoje kaupiama speciali, mokslinė literatūra apie Lietuvos ir Lenkijos istoriją, Europos architektūros paminklus ir istorines rezidencijas, archeologiją bei istorines asmenybes, kultūros ir meno raidą, muziejų veiklą, taip pat istorinių šaltinių publikacijos. Savo asmenines bibliotekas arba jų dalis Valdovų rūmų muziejui jau yra padovanoję archeologai habil. dr. Adolfas Tautavičius, habil. dr. Vytautas Urbanavičius, architektūros istorikai dr. Napalys Kitkauskas, prof. Stasys Abramauskas ir paveldosaugininkas Vytautas Paulaitis. Muziejus nuoširdžiai dėkoja visiems bibliotekos rinkinių gausintojams.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2012-01-16 12:59 Atnaujinta: 2012-02-02 15:12
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika