Valdovų rūmų muziejaus vertybės Biržuose

2012 m. sausio 5–kovo 25 d. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ veikia paroda „Valdovų rūmų muziejaus vertybės“.

Bemaž trys dešimtys parodoje rodomų įspūdingų Renesanso ir Baroko epochų eksponatų atspindi ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, bet ir Biržų pilies klestėjimo laikotarpį, kai šią rezidenciją bei svarbų gynybinį valstybės forpostą statė ir valdė kunigaikščių Radvilų giminės atstovai. Parodai atrinkti eksponatai taip pat primena kai kuriuos iškilius Radvilas, jų žygius, įtaką kultūros, meno ir mokslo raidai. Salėje siekiama sukurti XVI a. antrosios–XVII a. pirmosios pusės istorinio interjero iliustratyvią viziją, kuri galėtų pademonstruoti, kaip Biržų pilies menės atrodė kunigaikščių Radvilų laikais.

Bene vertingiausi ir labiausiai lankytojų akis traukiantys parodos eksponatai – tai du unikalūs senieji meniniai audiniai: apie 1580–1600 m. Briuselio (Flandrija) dirbtuvėse sukurtas pagal garsaus flamandų dailininko Marteno de Voso (Maerten de Vos) piešinį gobelenas vaizduoja Aleksandro Makedoniečio ir Statiros vestuvių šventę. Bei XVII a. Flandrijoje sukurtas audinys, vaizduojantis sceną iš karalių Sauliaus bei Dovydo istorijos.

Parodoje eksponuojami ir Lenkijos karalių bei Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, taip pat su Biržais artimai susijusių kunigaikščių Radvilų giminės atstovų XVII a. portretiniai atvaizdai. Ekspoziciją praturtina XVII–XVIII a. senieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai bei mūšius, kuriuose dalyvavo ir Radvilos, vaizduojantys grafikos darbai. Vienas įdomiausių žemėlapių – tai Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva sukurto pirmojo tikslaus Lietuvos žemėlapio, saugomo Upsalos bibliotekoje (Švedija), kopija. Manoma, kad šis išskirtinis egzempliorius XVII a. vidurio karų metu švedų buvo pagrobtas iš Radvilų rinkinių.

Paveikslas „Kristaus nuėmimas nuo kryžiaus“ priskiriamas žymiam Venecijos dailininkui Palmai il Džovanei (Palma il Giovane), kurio darbų savo kolekcijoje turėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovai. Istorinio interjero įspūdį sukuria taikomosios dailės kūriniai: XVII a. itališka kasonė, arba skrynia – vienas universaliausių to laikotarpio baldų, dekoruotas įmantria drožyba,  XVII a. Italijoje sukurtas kabinetas, papuoštas naudojant juodmedį, dramblio kaulą. Istorinių baldų rinkinį papildo kelios retos itališkos XVII a. kėdės su atlošuose pavaizduotais ereliais, kurie paliudija kunigaikštišką savininkų kilmę. Parodoje eksponuojama XV–XVI a. vokiška varinė lėkštė, XVI a. itališkas klauptas, XVII a. itališka konsolė bei XVII a. vidurio vokiškas stalas, primenantis Biržų Radvilų ryšius su vokiečių kraštais. Radvilų giminės ir jų Biržų pilies karinę istoriją paliudija XVI a. itališki šarvai.

Parodos rėmėjai: Biržų rajono savivaldybė, Valdovų rūmų paramos fondas, draudimo bendrovė BTA

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2012-01-04 17:34 Atnaujinta: 2012-01-12 09:52
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika