Kol vyksta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos atkūrimo darbai, Valdovų rūmų muziejus iš nebūties prikelia ir į Lietuvą sugrąžina tai, kas buvo pamiršta, išgrobta, sunaikinta. Parodoje „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“, kuri vyksta Taikomosios dailės muziejaus patalpose, eksponuojama daugiau kaip tūkstantis unikalių archeologinių radinių ir istorinio interjero vertybių. Tai unikalūs kultūros paveldo prasme keramikos, akmens, medžio, odos, metalo, stiklo ir kiti dirbiniai, dažnai per stebuklą išlikę drėgname dirvožemyje. Pristatomos ir išskirtinės Gotikos, Renesanso bei Baroko epochų Europos taikomosios ir vaizduojamosios dailės vertybės – baldai, gobelenai, žemėlapiai, grafikos kūriniai, Lietuvos valdovų ir didikų portretai, ginklai, šarvai, kitos lituanistinės relikvijos. Atkūrus didžiųjų kunigaikščių rezidenciją, šios vertybės taps nuolatinės Valdovų rūmų ekspozicijos dalimi.
Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Albinas Kuncevičius, dalyvavęs Valdovų rūmų archeologiniuose tyrimuose, pažymi, kad radiniai, rasti kasinėjant rezidencijos teritoriją, yra unikalūs Lietuvos ir Europos istorinio paveldo kontekste. „Prieš pradedant archeologinius darbus Valdovų rūmų teritorijoje, nedaug žinojom apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės rūmų gyventojų kasdienybę. Istoriniai radiniai leidžia atkurti to laikmečio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos stilių ir dvasią, suteikia žinių apie politinį, ekonominį, kultūrinį šalies gyvenimą,“ – teigia habil.dr. A. Kuncevičius.
Pasak dr. Vydo Dolinsko, paroda atspindi senosios Lietuvos valstybės istoriją, jos valdovų aplinkos prabangą bei kasdienybę, dvaro įtaką miesto, šalies ir Vidurio Rytų bei Šiaurės Europos raidai. Parodai atrinkti eksponatai liudija intensyvius mūsų šalies ir Europos kultūros bei meno ryšius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniuje klestėjimo laikais XIII–XVII a.
