Visuomenei pristatomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų lobynas

Kol vyksta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos atkūrimo darbai, Valdovų rūmų muziejus iš nebūties prikelia ir į Lietuvą sugrąžina tai, kas buvo pamiršta, išgrobta, sunaikinta. Parodoje „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“, kuri vyksta Taikomosios dailės muziejaus patalpose, eksponuojama daugiau kaip tūkstantis unikalių archeologinių radinių ir istorinio interjero vertybių. Tai unikalūs kultūros paveldo prasme keramikos, akmens, medžio, odos, metalo, stiklo ir kiti dirbiniai, dažnai per stebuklą išlikę drėgname dirvožemyje. Pristatomos ir išskirtinės Gotikos, Renesanso bei Baroko epochų Europos taikomosios ir vaizduojamosios dailės vertybės – baldai, gobelenai, žemėlapiai, grafikos kūriniai, Lietuvos valdovų ir didikų portretai, ginklai, šarvai, kitos lituanistinės relikvijos. Atkūrus didžiųjų kunigaikščių rezidenciją, šios vertybės taps nuolatinės Valdovų rūmų ekspozicijos dalimi.

Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Albinas Kuncevičius, dalyvavęs Valdovų rūmų archeologiniuose tyrimuose, pažymi, kad radiniai, rasti kasinėjant rezidencijos teritoriją, yra unikalūs Lietuvos ir Europos istorinio paveldo kontekste. „Prieš pradedant archeologinius darbus Valdovų rūmų teritorijoje, nedaug žinojom apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės rūmų gyventojų kasdienybę. Istoriniai radiniai leidžia atkurti to laikmečio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos stilių ir dvasią, suteikia žinių apie politinį, ekonominį, kultūrinį šalies gyvenimą,“ – teigia habil.dr. A. Kuncevičius.

Pasak dr. Vydo Dolinsko, paroda atspindi senosios Lietuvos valstybės istoriją, jos valdovų aplinkos prabangą bei kasdienybę, dvaro įtaką miesto, šalies ir Vidurio Rytų bei Šiaurės Europos raidai. Parodai atrinkti eksponatai liudija intensyvius mūsų šalies ir Europos kultūros bei meno ryšius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniuje klestėjimo laikais XIII–XVII a. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2011-12-22 Atnaujinta: 2011-12-30 12:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika