Naujas leidinys „Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas“

Tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2009 m. lapkričio 19–20 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, pranešimų pagrindu Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai parengė ir išleido mokslinių straipsnių rinkinį lietuvių ir lenkų kalbomis: „Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia Lubelska: idea i jej kontynuacja“ (500 egzempliorių). Knygoje pristatomas Lietuvos ir Lenkijos santykių, Abiejų Tautų Respublikos sukūrimo ir gyvavimo tarptautinis kontekstas, Liublino unijos įtaka ir padariniai tolesnei Lietuvos valstybingumo raidai. Straipsnių rinkinys skaitančiąją visuomenę supažindina su Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos istorikų vertinimais bei interpretacijomis, provokuoja argumentais grindžiamas diskusijas, kviečia atsisakyti vis dar gajų stereotipų, formuoja šiuolaikišką požiūrį į istorinius įvykius, ugdo objektyvia informacija grįstą istorinę atmintį. Dvikalbis leidinys paskleidžia rezultatus ir mokslines diskusijas tarp visų buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijos tautų istorikų. Jame pristatomas kitų šalių istorikų požiūris ir Lietuvos mokslininkų vizija bei argumentai, mokslininkai skatinami bendradarbiauti bei ieškoti sąlyčio taškų.

Knygos sudarytojai yra Liudas Glemža ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, redaktorės Beata Piasecka ir Indrė Makauskaitė, leidybos koordinatoriai Vydas Dolinskas ir Laima Kunickytė. Leidinį recenzavo prof. dr. Raimonda Ragauskienė ir dr. Gintautas Sliesoriūnas.
Knygos parengimą ir leidybą parėmė Kultūros rėmimo fondas, Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje. Projekto įgyvendinimo partneriai – Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus.

Knygos „Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas“ turinys:

Pratarmė/ Przedmowa

Konferencijos garbės globėjų kalbos/ Wystąpienia Patronów Honorowych Konferencji
Prof. habil. dr. Mečislovo Jučo žodis/ Przemówienie prof. dr. hab. Mečislovasa Jučasa
Prof. habil. dr., dr. h. c. mult. Juliuszo Bardacho žodis / Przemówienie prof. dr. hab., dr. h. c. mult. Juliusza Bardacha
Prof. habil. dr., dr. h. c. mult. Klauso Zernacko žodis / Przemówienie prof. dr. hab., dr. h. c. mult. Klausa Zernacka

Moksliniai straipsniai / Studia i materiały

Kontekstai/ Konteksty

Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas/ Wydział Historyczny Uniwersytetu Wileńskiego)
Tarp kivirčų ir sutarimų: socialinės ir politinės Liublino unijos prielaidos/ Między konfrontacją a porozumieniem: społeczne i polityczne przesłanki unii lubelskiej
Andrej Januškievič (Baltarusijos teisės institutas/ Białoruski Instytut Prawa)
Liublino unija ir Livonijos karas/ Unia lubelska a wojna inflancka
Gitana Zujienė (Lietuvos istorijos institutas/ Instytut Historii Litwy)
Pastangos išsaugoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą ir pakėlimo ceremonialą/ Starania o zachowanie tytułu wielkiego księcia litewskiego i ceremoniału podniesienia na tron wielkoksiążęcy litewski
Grażyna Jakimińska (Liublino muziejus/ Muzeum Lubelskie)
Su 1569 m. unija susijusios Liublino vietos/ Miejsca związane z unią 1569 roku w Lublinie

Teritorinio vientisumo problemos/ Problemy jedności terytorialnej

Jūratė Kiaupienė (Lietuvos istorijos institutas / Instytut Historii Litwy)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinio vientisumo suardymo 1569 m. problema Liublino unijos istoriografijos kontekste: tradicijų ir naujų interpretacijų erdvė / Problem rozbicia jedności terytorialnej Wielkiego Księstwa Litewskiego w 1569 roku w kontekście historiografii poświęconej unii lubelskiej: tradycje i nowe interpretacje
Dorota Michaluk (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas / UniwersytetMikołajaKopernika w Toruniu)
Palenkės inkorporavimas į Lenkijos Karalystę 1569 metais / Inkorporacja Podlasia do Korony Królestwa Polskiego w 1569 roku
Tomasz Kempa (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas / UniwersytetMikołajaKopernika w Toruniu)
Voluinės diduomenė ir bajorija Liublino unijos (1569) akivaizdoje / Możnowładztwo i szlachta z Wołynia wobec unii lubelskiej (1569)
Natalia Starčenko (Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Michailo Hruševskio archeografijos ir šaltinių tyrimo institutas / Instytut Archeografii i Źródłoznawstwa im. Mychajły Hruszewskiego Narodowej Akademii Nauk Ukrainy)
Liublino unija kaip Voluinės regionalizmo įteisinimas (pagal pirmų pounijinių dešimtmečių teismų praktiką) / Unia lubelska jako legitymacja regionalizmu wołyńskiego (na przykładzie praktyki sądowej pierwszych dziesięcioleci pounijnych)

Valstybinio identiteto orientacijos / Modele tożsamości państwowej

Ingė Lukšaitė (Lietuvos istorijos institutas / Instytut Historii Litwy)
Liublino unija ir identitetų kaitos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. antroje pusėje / Unia lubelska a zmiany tożsamości w Wielkim Księstwie Litewskim w drugiej połowie XVI wieku
Henryk Wisner (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas/ Instytut Historii Polskiej Akademii Nauk)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai unijos akivaizdoje (XVI a. pab.–XVII a. trečiasis dešimtmetis)/ Szlachta Wielkiego Księstwa Litewskiego wobec Unii. Schyłek wieku XVI – lata dwudzieste XVII wieku
Darius Vilimas (Lietuvos istorijos institutas/ Instytut Historii Litwy)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po Liublino unijos: „bajorų tautos“ susidarymo ir „bajoriškosios demokratijos“ problema/Wielkie Księstwo Litewskie po unii lubelskiej: problem kształtowania się „narodu szlacheckiego” i „demokracji szlacheckiej”
Darius Kuolys (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas/ Instytut Literatury Litewskiej i Folkloru)
Liublinas: kovos dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respublikos/ Lublin: walki o Rzeczpospolitą Wielkiego Księstwa Litewskiego
Andrzej Rachuba (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas/ Instytut Historii Polskiej Akademii Nauk)
Lietuviai ir integracija į bendrą Respubliką: tapatybės gynimas/ Litwini wobec integracji we wspólnej Rzeczypospolitej – obrona tożsamości
Bogusław Dybaś (Lenkijos mokslų akademijos Mokslo centras Vienoje/ Stacja Naukowa
Polskiej Akademii Nauk w Wiedniu)
Livonijos unijos. Pastabos dėl Lenkijos ir Lietuvos Respublikos struktūros/ Unie inflanckie. Uwagi o strukturze polsko-litewskiej Rzeczypospolitej
Andrzej B. Zakrzewski (Varšuvos universiteto Teisės istorijos institutas/ Instytut Historii Prawa Uniwersytetu Warszawskiego)
Valstybė ar provincija? Lietuva Abiejų Tautų Respublikoje nuo Liublino unijos iki Didžiojo seimo/ Państwo czy prowincja? Litwa w Rzeczypospolitej od unii lubelskiej po Sejm Wielki
Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Lietuvos istorijos institutas/ Instytut Historii Litwy)
Liublino unija: idėjos tęstinumas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijose Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu/ Unia lubelska: kontynuacja idei podczas konfederacji Wielkiego Księstwa Litewskiego za panowania Stanisława Augusta Poniatowskiego

Atgarsiai ir vertinimai/ Pogłosy i oceny

Jelena Rusina (Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Istorijos institutas / Instytut Historii Narodowej Akademii Nauk Ukrainy)
Liublino unija Ukrainos istoriografijoje/ Unia lubelska w historiografii ukraińskiej
Jan Dzięgielewski (Varšuvos Kardinolo Stefano Višinskio universitetas/ Uniwersytet Kardynała Stefana Wyszyńskiego w Warszawie)
Valstybės politikos lėmėjai ir jų atsakomybė už Respubliką XVI a. pab.–XVII a./ Decydenci i ich odpowiedzialność za Rzeczpospolitą w końcu XVI i w XVII wieku
Marceli Kosman (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas/ Uniwersytetim. Adama Mickiewicza w Poznaniu)
Jogailaičių ir Vazų Lietuvos paveikslas Henryko Senkevičiaus kūryboje/ Obraz Litwy Jagiellonów i Wazów w twórczości Henryka Sienkiewicza
Janusz Ekes (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas/ Instytut Historii Polskiej Akademii Nauk)
Liublinas 1569 – Briuselis 2009 (Vakarietiškos Vakarų tapatybės klausimas)/ Lublin 1569 – Bruksela 2009 (kwestia zachodniej tożsamości Zachodu)

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Simonas Čechavičius. Baroko meistras Pidhirciuose

20250612

Valdovų rūmų muziejus pristato vieną žymiausių Abiejų Tautų Respublikos Baroko epochos dailininkų – Simoną Čechavičių (Szymon Czechowicz, 1689–1775). Lenkijoje gimęs, Italijoje tapybos mokęsis S. Čechavičius išgarsėjo kaip religinės dailės kūrėjas, buvo kviečiamas tapyti Lenkijoje, Lietuvoje, dabartinės Ukrainos, Baltarusios miestuose, kurie anuomet priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Išlikusias meistro drobes šiandien kiekviena valstybė saugo kaip savo dailės aukso fondą.

Plačiau

Parodoje – ir trapaus gobeleno restauravimo paslaptys

20250530

Valdovų rūmų muziejus birželio 1 ir 2 dienomis nedirbs, tačiau jau nuo birželio 3-iosios atveria duris vasaros sezonui – dirbs ilgiau ir parengęs staigmenų lauks lankytojų. Nuolatinėje ekspozicijoje visuomenei bus pristatyta naujausia muziejaus sėkmės istorija – restauruotas, kaip manoma, XVIII a. viduryje Obiusono karališkojoje manufaktūroje, Prancūzijoje, sukurtas gobelenas „Sabinių pagrobimas“. Šis nuostabaus grožio kūrinys buvo ilgai restauruotas ir jo restauravimo istorija tapo svarbia ekspozicijos dalimi. O Valdovų rūmų muziejaus lankytojams nuo šiol suteikiama galimybė iš arti pažinti gobeleno istoriją, jo restauravimo etapus ir restauratoriaus profesijos subtilybes.

Plačiau

Ten, kur skamba rūmai ir švyti Vilnius – susitinkam Kultūros naktį!

20250528

Valdovų rūmai birželio 13-osios vakarą atvers duris ne tik istorijai, bet ir muzikai. Čia susitiks klasika, džiazas, šiuolaikinė muzika ir eksperimentai – visa tai kvies patirti unikalų vakarą skambesyje ir šviesoje. Muziejaus lankymas nemokamas nuo 18:00 iki 00:00 val. (paskutiniai lankytojai į muziejų įleidžiami iki 23.00 val.)
 

Plačiau

Publikuota: 2011-12-16 14:25 Atnaujinta: 2012-01-11 08:55
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika