Kilnojamoji paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ pasiekė Kražius

Šiais metais paroda jau buvo eksponuota Klaipėdoje, Jurbarke, Pakruojyje, Ignalinoje, Rokiškyje. Kražių regiono gyventojai susipažinti su eksponatais kviečiami M. K. Sarbievijaus kultūros centre. Simboliška, kad Europoje XVII a. garsėjęs ir „sarmatų Horacijumi“ vadintas poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus kūrė ir dėste Vilniaus universitete bei Kražių jėzuitų kolegijoje tuomet, kai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija išgyveno klestėjimo laikotarpį.

Parodą sudaro 16 informacinių stendų. Juose pateikiama trumpa Valdovų rūmų istorinės raidos apžvalga nuo seniausių laikų iki atkūrimo. Didžiausias dėmesys skiriamas XIV–XV a. gotikinei piliai, stovėjusiai vėlesnių Rūmų vietoje didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo, Jogailos, Vytauto, Kazimiero ir Aleksandro Jogailaičių valdymo laikais, bei Renesanso ir ankstyvojo baroko rūmams, kuriuos XVI–XVII a. pirmoje pusėje statė ir plėtė Žygimantas Senasis, Bona Sforca, Žygimantas Augustas, Vazų dinastijos valdovai. Valdovų rūmų istorija pateikiama platesniame senosios Lietuvos valstybės, kultūros ir meno raidos kontekste, apibūdinamas kiekvieno valdovo konkretus indėlis į rezidencijos plėtrą. Paroda taip pat atspindi ir Rūmų nuniokojimo, sunaikinimo bei atkūrimo procesus nuo XVII a. vidurio iki XXI a. pradžios. Pateikiama informacija apie Rūmų teritorijos archeologinius tyrinėjimus, sistemingai pradėtus 1987 m., Rūmų atkūrimo idėją ir jos realizavimą, atkurtos istorinės rezidencijos daugiafunkcinį panaudojimą, šio projekto rėmimo būdus ir apimtis. Tekstiniai parodos komentarai papildomi originalia autentiška rūmų išvaizdos, valdovų portretų ikonografija, vertingiausių archeologinių radinių bei Valdovų rūmų interjerams įsigytų ir dovanotų vertybių nuotraukomis.

Apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją bei atkūrimą į parodos atidarymą susirinkusiems kražiškiams  pasakojo Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojas Eduardas Kauklys.

Parodos aplinkoje iš anksto užsiregistravusioms organizuotoms grupėms 19-20d. vyks edukaciniai užsiėmimai:

Muzika Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare

(rekomenduojama visiems)

Kiekvienas žmogus pats patiria, kad joks kitas dalykas labiau nepaveikia mūsų dvasios ir labiau jos nepradžiugina, kaip tiktai muzikos harmonija, – taip muzikos svarbą apibūdino garsus liutnininkas Valentinas Bakfarkas (Valentin Bakfark), tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto dvare. O kokiais instrumentais ir kokia muzika buvo atliekama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare? Kam ji buvo skirta? Užsiėmimo dalyviai turės galimybę gyvai išgirsti gotikinės arfos, renesansinių fleitų, būgnelių, kornetų, barokinės gitaros skambesį ir galės patys pabandyti jais groti.

Lietuvių epas

(rekomenduojama vyresnio amžiaus moksleiviams ir suaugusiesiems)

Lietuviai kilę iš romėnų – ši mintis buvo užrašyta XV a. Nuo XVI a. ji tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų pasaulėžiūros ašimi. Lietuvių kilmės iš romėnų teorija atsispindi ir tuometėje literatūroje. Vienas iškiliausių to meto kūrinių, pretenduojantis tapti lietuvių epu, yra Jono Radvano „Radviliada“. Per šį edukacinį užsiėmimą siekiama supažindinti su kūriniu ir šiuolaikine lietuvių kilmės iš romėnų traktuote.

Mūsų Vytis

(rekomenduojama jaunesniesiems moksleiviams)

Senosios Lietuvos ženklai ir dabar yra svarbiausi mūsų valstybės heraldikoje. Užsiėmimo dalyviai patys galės pasigaminti po vėliavėlę su Gediminaičių heraldiniu ženklu.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karyba

(rekomenduojama vidutinio amžiaus moksleiviams)

Trumpoje kelionėje laiku užsiėmimo dalyviai sužinos, kaip nuo Žalgirio mūšio laikų iki Baroko epochos kito Lietuvos kario ginkluotė, šarvai.

2011 m. gruodžio 19 d. vyks kultūros vakaras

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendruomenė kviečia Kražių miestiečius ir svečius pasiklausyti senosios Lietuvos literatūros ir, senajai muzikai lydint, atsigręžti į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją. Apie mūsų valstybės paveldą pasakos Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Edukacijos ir lankytojų centro vedėjas Gediminas Gendrėnas, Gotikine arfa ir išilginėmis fleitomis muzikuos Ieva Baublytė, tekstus skaitys Donatas Jokūbaitis. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2011-12-09 16:47 Atnaujinta: 2012-01-11 08:57
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika