Pakruojo dvare 2011 m. birželio 9 d. atidaroma paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“. Ji veiks iki rugpjūčio 2 d. Parodos rengėjai − Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Pakruojo dvaras.
Kilnojamosios ekspozicijos tikslas – pristatyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją, šių rūmų atkūrimo svarbą, eigą ir reikšmę, jų pritaikymą muziejinėms, kultūros, turizmo, valstybės reprezentacijos reikmėms.
Parodą sudaro 16 informacinių stendų. Juose pateikiama trumpa Valdovų rūmų istorinės raidos apžvalga nuo seniausių laikų iki atkūrimo. Daugiausia dėmesio skiriama XIV–XV a. gotikinei piliai, stovėjusiai vėlesnių Rūmų vietoje didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo, Jogailos, Vytauto, Kazimiero ir Aleksandro Jogailaičių valdymo laikais, bei renesanso ir ankstyvojo baroko rūmams, kuriuos XVI–XVII a. pirmoje pusėje statė ir plėtė Žygimantas Senasis, Bona Sforca, Žygimantas Augustas, Vazų dinastijos valdovai.
Paroda taip pat atspindi ir Rūmų nuniokojimo, sunaikinimo bei atkūrimo procesus nuo XVII a. vidurio iki XXI a. pradžios. Pateikiama informacija apie Rūmų teritorijos archeologinius tyrinėjimus.
Tekstiniai parodos komentarai papildomi originalia autentiška rūmų išvaizdos, valdovų portretų ikonografija, vertingiausių archeologinių radinių bei Valdovų rūmų interjerams įsigytų ir dovanotų vertybių nuotraukomis.
Per parodos atidarymą muziejaus Mokslinių tyrimų centro vadovas, ilgametis Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojas, archeologas Gintautas Striška pakruojiškius supažindino su Valdovų rūmų istorija ir archeologiniais radiniais.
Pakruojo dvaras yra atokiame Šiaurės Lietuvos krašte, garsėjančiame dolomito kasyklomis, senomis aludarystės tradicijomis, didikų ir bajorų virtuvės valgiais bei savitomis istorijomis.
Pakruojo dvarvietė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1531 metais. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai, o mūrinis dvaro ansamblis pastatytas XIX a. pradžioje.
Parodą Pakruojo dvare saugo legendinis šuo Alšis.
