Veidrodėlio rėmelis

Veidrodėlio rėmelis
Aktualu iki 2025-08-17
XIV a. pab. – XV a. pr.
Kėnio mediena
Rėmelio skersmuo – 8,8 cm, veidrodėlio skersmuo – 5 cm, centre esančios skylutės dydis – 0,4 x 0,7 cm, šalia krašto esančios skylutės skersmuo – 0,3 cm, rėmelio storis – 0,9 cm
  
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Md 54.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 73/191 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medžio rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-23-21 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
  
Tarp šešiolikos Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų aplinkoje archeologų aptiktų veidrodėlių rėmelių yra tik trys visiškai išlikę egzemplioriai. Du iš jų labai išsiskiria iš visos kolekcijos ir apie juos galima sužinoti kitose Savaitės eksponato skiltyse: veidrodis ir dvipusis veidrodžio rėmelis.
 
Trečiasis, sveikiausiai išlikęs, veidrodėlio rėmelis yra etaloninis XIV a. pabaigos – XV a. pradžios tokių dirbinių pavyzdys. Tai 8,8 cm skersmens rėmelis, išdrožtas (?) iš kėnio medienos, kaip ir visi – apskritas. Jis nedekoruotas, tik turi 1,8 cm pločio lygią juostą, įrėminančią atspindinčią plokštelę, kurios skersmuo galėjo būti 5 cm.

Rėmelio centrinėje dalyje yra suformuota 0,3 cm skersmens skylutė. Kam rėmeliuose buvo reikalingos skylutės, iki šiol tiksliai nenustatyta – spėjama, kad tai galėjo būti gamybos proceso pėdsakas, vieta rankenėlei, tvirtinimo elementui, galbūt – oro pralaidai.

Dar viena maža skylutė išgręžta rėmelio pakraštėlyje. Tikėtina, pakraštyje esančios skylutės buvo skirtos gaminiui ant virvelės, odinės juostelės ar grandinėlės kabinti. Kiti veidrodėliai, kurie neturėjo skylutės pakabinti, greičiausiai buvo nešiojami odiniuose dėkluose. Odiniai dėklai buvo siuvami įvairiems daiktams: žirklėms, šaukštams, peiliams, šukoms. Gali būti, kad ateityje tvarkant odinių dirbinių kolekciją bus rastas ir nors vienas veidrodžio dėklas.

Europos šalių medžiaga rodo, kad būta nemažai puošybinių veidrodžių rėmelių variantų. Pagrindinis ir dažniausias nešiojamų veidrodėlių puošybos akcentas buvo gamybos metu suformuojamas rėmelio profilis. Jo variacijų yra gana įvairių: nuo beveik visai plokščių iki išraiškingų profilių. Žinomi ir tokie pavyzdžiai, kai rėmeliai buvo auksuojami, sidabruojami, puošiami aplikacijomis, inkrustacijomis, ornamentuotomis skardelėmis. Keli radiniai iš Liubeko, Freiburgo, Hertogenboso, Didžiojo Naugardo atskleidžia, kad veidrodžiai buvo ir dažomi.
Galima spėti, kad ne tik šis, bet ir kiti niekuo neišsiskiriantys mediniai veidrodžių rėmeliai galėjo buvo polichromuoti, tačiau ilgus metus išgulėję žemėje dangos neišsaugojo dėl aplinkos bei irimo veiksnių.
 
Medžiagą parengė Irena Kaminskaitė, dr. Rūtilė Pukienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Wood Use in Medieval Novgorod, ed. by M. Brisbane, J. G. Hather, Great Britain, 2007.
Крюгер И., Рыбина Е. А. Средневековые стеклянные зеркала, Москва, 2013. 
Kaminskaitė I. „XIII–XVII a. mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 195–239.

 

 

 

 

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2025-08-11 13:20 Atnaujinta: 2025-08-11 09:02
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika