Cilindro formos taurė
Aktualu iki 2014-09-21

XVI a. pab.–XVII a. pr.
Skersmuo apie 4,6 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. S147, S156.
Restauravo Bronislava Kunkulienė, rest. prot. Nr. 36/179 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Stiklinę formą-laikiklį pagamino meninio stiklo dailininkas Danielius Ramelis.

Valdovų rūmų vakarų korpuso bokštelyje, kuris XVI a. antroje pusėje – XVII a. pradžioje buvo naudojamas kaip tualetas (lot. latrina, locus secretus), aptikta įvairių stiklo duženų. Tarp jų išsiskyrė cilindro formos stiklo taurės šukės su itin plonomis sienelėmis. Jos dekoruotos paukščių ir augalų šakelių ornamentais, aukso ir balto emalio taškelių juostomis, prilipdytu aštuonlapės gėlės žiedu.

Rasta 14 stiklo šukių, kurių paviršius ir dekoras apsitraukę matiniu, dėmėtu balzganų stiklo irimo medžiagų sluoksniu. Mėlyną bei žalią paukščių ir augalų šakelių spalvą galima įžiūrėti tik iš vidinės šukių pusės. Ryškiau švyti išlikę maži aukso juostelių fragmentai.

Šios taurės pėda neišliko, todėl, remiantis analogijomis ir rastų taurės šukių matmenimis, iš naujo stiklo buvo pagaminta spėjamos formos taurė, ant jos išdėstyti ir pritvirtinti autentiškų šukių fragmentai.

Cilindro formos taurės buvo populiarus stalo indas visoje XIII–XVIII a. Europoje, ypač jos mėgtos Čekijos ir Vokietijos regionuose. Čia aptinkamų taurių cilindras skirtingo aukščio ir skersmens, sienelės dekoruotos įvairia technika. Dažniausiai sienelės būdavo puošiamos tapytais savininko herbais, perteikiami bibliniai siužetai arba tiesiog prilipdoma siaurų rantyto stiklo juostelių arba spurgelių. Iš tokių taurių paprastai būdavo geriamas alus arba kiti silpnesnieji alkoholiniai gėrimai.

Panašios formos taurė iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Striška G. „Vilniaus Žemutinės pilies XV–XVI a. stikliniai dirbiniai“, in: Lietuvos pilys, Vilnius, 2006, Nr. 2, p. 44–53.

Eksponatas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 311.
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 19, 80.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2014-09-15 Atnaujinta: 2014-09-12 17:39
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika