XIV a. pab.–XV a. pr.
Auksas, granatas
Žiedo skersmuo 1,9 cm, masė 3,17 g
Granato masė apie 0,73 ct
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1709.
Konservavo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 810/6254 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Brangakmenio tyrimus atliko Violeta Kisielienė ir Mindaugas Čebatariūnas (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių laboratorija)
Metalo lydinio tyrimus atliko Jūratė Veikšienė, Nomeda Karbočienė, Ingrida Žūkienė, Irena Smaliukienė (Lietuvos prabavimo rūmų Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
Dendrochronologinį tyrimą atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Žiedas rastas atliekant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinius tyrimus. Jis datuojamas XIV a. pab.–XV a. pr., atsižvelgiant į kultūrinio sluoksnio dendrochronologinio tyrimo rezultatus. Tai seniausias inkrustuotas žiedas šioje teritorijoje. Šiuo metu jis eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.
Žiedas pagamintas iš nevienalyčio aukso lydinio: lankelyje yra 60 proc., o priekinėje dalyje – 50 proc. aukso. Papuošalas inkrustuotas rausvai gelsvo kabošono (ovalo) formos granatu, kurį prilaiko keturi dantukai (išliko trys). Žiedo lankelyje įspaustas griovelis.
Granatais inkrustuotų dirbinių žinoma ir daugiau – Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastas dar vienas papuošalas su granatu (XIV a. pab.). Seniausia Lietuvoje išlikusi liturginė taurė, saugoma Vilniaus katedros lobyne, taip pat puošta granatais ir stiklu (XV a. 2 p.). Auksinių žiedų su šiuo brangiuoju akmeniu žinoma iš Gardino (XIII–XIV a.), Davyd Haradoko (Bresto apskritis, Baltarusija) (XII–XIII a.) bei kt.
Papuošalai su stiklo, ypač su brangiųjų akmenų, inkrustacijomis yra reti. Seniausias toks dirbinys žinomas iš V a. 2 p.–VI a. pr. Taurapilio pilkapio Nr. 5, „kunigaikščio“ kapo. Jame rasta importinė geležinė sagtis su apkalu, inkrustuotu granatais aukso apsoduose. Analogiškų dirbinių žinoma iš Padunojės regiono, germanų ir kt. genčių teritorijų.
Nuo XIII–XIV a., o ypač nuo XIV–XV a., pagausėja papuošalų su inkrustacijomis iš įvairių spalvų stiklo ir brangiųjų akmenų. Stakliškių, Gėliogalių, Kretingos lobiuose, Kernavėje, Vilniuje ir kt. rasta inkrustuotų žiedų, kabučių, segių, smeigtukų.
Granatų kasyklos buvo Austrijoje, Čekijoje netoli Karlovi Varų (Karlsbado), Kinijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Škotijoje, Vokietijoje, Šri Lankoje ir kt. Granatai galėjo būti importuojami tiek kaip žaliava, tiek kaip gatavi dirbiniai – akučių pavidalu arba jau inkrustuoti papuošaluose.
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Skarby wieków średnich / Treasures of the Middle Ages, pod red. W. Brzezińskiego, Warszawa, 2007, s. 123, il. 113.
Tautavičius A. „Taurapilio „kunigaikščio“ kapas“, in: Lietuvos archeologija, t. 2, Vilnius, 1982. Valatkevičienė R., Kisielienė V., Čebatariūnas M. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 348–357.
Vilniaus katedros lobynas. Albumas / Vilnius Cathedral Treasury. Album, sudarytojai / compilers R. Budrys, V. Dolinskas, Vilnius, 2002.
Webster R. Gems: Their Sources, Descriptions and Identification, Fifth edition, Oxford, 1994.
Археологическое наследие Беларуси / Archaeological Heritage of Belarus, сост. О. Н. Левко, Минск, 2012, c. 152.
Eksponatas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 241, pav. 407.
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 98, il. 255.
Valatkevičienė R., Kisielienė V., Čebatariūnas M. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comparavit G. Striška, Vilnius, 2012, p. 352, pav. 4–5.
