Plaktukas-kirtiklis

Plaktukas-kirtiklis
Aktualu iki 2017-01-29

XVI a. I p.
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 588.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 253/10692 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

XVI a. statant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus pastato puošybai pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudotas vietinis akmuo – konglomeratas. Todėl XVI a. rašytiniuose šaltiniuose minimi ir rūmų statybose dirbę akmentašiai.

Akmens apdailos darbams vadovavo architektas ir skulptorius italas Džovanis Činis (Giovanni Cini). Žinoma 1547 m. sutartis, kurioje pažymėta, kad Dž. Činis atsakingas už vietinio akmens telkinio eksploataciją Bistryčioje bei akmens ruošinių paruošimą ir tiekimą Vilniaus rezidencijos statybai. Taip pat Dž. Činis rūpinosi ir akmentašiams reikalingais įrankiais. Iš išlikusių atsiskaitymų žinoma, kad kalviams mokėta už geležinių instrumentų gamybą bei senų įrankių galandimą ir taisymą.

Palei Valdovų rūmų šiaurės vakarų korpuso pamatus 1995 m. rastas plaktukas-kirtiklis. Tai vienas iš kelių XVI a. vidurio rūmų statytojų darbo įnagių, statybos metu įkritusių į pamatų duobę. Tai mūrininko arba akmentašio įrankis, kurio forma, bėgant šimtmečiams, beveik nepakito.

Akmentašių naudotų instrumentų iliustracijos iš Niurnbergo miesto bibliotekoje saugomų XV a. vidurio – XVI a. antros pusės rankraščių:

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317-70-v

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-279-59-r

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-51-v

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-46-r

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Vitkauskienė R. „Amatininkai, architektai ir dailininkai LDK valdovų dvare“, in: Lietuvos pilys, Vilnius, 2006.
Vitkauskienė R. „XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai istoriniuose šaltiniuose. Nauji Žygimanto Augusto rūmai ir Žemutinės pilies komplekso plėtra valdant Žygimantui Augustui“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Izniko piala

Izniko piala

20261109

1989 m. archeologai Valdovų rūmų rytinio korpuso ankstyviausios gotikinės dalies, pastatytos XVI a. antrajame dešimtmetyje, latrinos šachtoje aptiko gerai išlikusių keraminių indų rinkinį. Tarp radinių išsiskyrė smulkios baltos molio masės indelio šukės (16 vnt.), iš kurių buvo atkurtas plonasienis rytietiškas dubenėlis – piala.
Piala pagaminta iš baltos frito keramikos, dar kitaip vadinamos akmens mase ar pusiau majolika. Išorinę jos dalį puošia poglazūrinis kobalto mėlynumo augalinis motyvas su grakščiai vingiuojančiais elementais ir retais žiedeliais. Vidinėje pusėje, indelio centre, dviguba linija įrėmintame apskritime, įkomponuota augalo šakelė, primenanti vynuogės kekę. Likęs paviršius dekoruotas trikampiu išdėstytomis didesnių ir mažesnių apskritimų grupėmis, kurių vidus užpildytas turkio žydrumo glazūra, o tarp jų įterptos mėlynos bangelės. Pialos pakraštėlis iš vidaus ir išorės apjuostas dviguba linija. Pagal keramikos masės sudėtį ir dekoravimo pobūdį indelis priskiriamas Izniko keramikos dirbtuvėms.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-01-23 Atnaujinta: 2017-01-29 23:38
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika