Plaktukas-kirtiklis

Aktualu iki 2017-01-29

XVI a. I p.
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 588.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 253/10692 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

XVI a. statant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus pastato puošybai pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudotas vietinis akmuo – konglomeratas. Todėl XVI a. rašytiniuose šaltiniuose minimi ir rūmų statybose dirbę akmentašiai.

Akmens apdailos darbams vadovavo architektas ir skulptorius italas Džovanis Činis (Giovanni Cini). Žinoma 1547 m. sutartis, kurioje pažymėta, kad Dž. Činis atsakingas už vietinio akmens telkinio eksploataciją Bistryčioje bei akmens ruošinių paruošimą ir tiekimą Vilniaus rezidencijos statybai. Taip pat Dž. Činis rūpinosi ir akmentašiams reikalingais įrankiais. Iš išlikusių atsiskaitymų žinoma, kad kalviams mokėta už geležinių instrumentų gamybą bei senų įrankių galandimą ir taisymą.

Palei Valdovų rūmų šiaurės vakarų korpuso pamatus 1995 m. rastas plaktukas-kirtiklis. Tai vienas iš kelių XVI a. vidurio rūmų statytojų darbo įnagių, statybos metu įkritusių į pamatų duobę. Tai mūrininko arba akmentašio įrankis, kurio forma, bėgant šimtmečiams, beveik nepakito.

Akmentašių naudotų instrumentų iliustracijos iš Niurnbergo miesto bibliotekoje saugomų XV a. vidurio – XVI a. antros pusės rankraščių:

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317-70-v

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-279-59-r

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-51-v

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-46-r

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Vitkauskienė R. „Amatininkai, architektai ir dailininkai LDK valdovų dvare“, in: Lietuvos pilys, Vilnius, 2006.
Vitkauskienė R. „XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai istoriniuose šaltiniuose. Nauji Žygimanto Augusto rūmai ir Žemutinės pilies komplekso plėtra valdant Žygimantui Augustui“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Publikuota: 2017-01-23 Atnaujinta: 2017-01-29 23:38
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika