XVI a. II p.
Auksas, dviejų spalvų emalis, deimantas
Žiedo skersmuo 1,9 cm
Deimantas apie 0,49 ct
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurės ir rytų korpuso prieigų 2003–2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 9023.
Deimanto tyrimus atliko Violeta Kisielienė ir Mindaugas Čebatariūnas (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių laboratorija)
Metalo lydinio tyrimus atliko Jūratė Veikšienė, Nomeda Karbočienė, Ingrida Žūkienė, Irena Smaliukienė (Lietuvos prabavimo rūmų Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
Archeologai Valdovų rūmų šiaurės korpuso juodų žemių sluoksnyje kartu su kokliais, keramikos ir kitais dirbiniais rado įspūdingą, aukštos prabos auksinį žiedą. Jis čia pateko atsitiktinai – greičiausiai buvęs pamestas.
Šis žiedas – auksakalystės technologijas gerai išmaniusio meistro kūrinys. Jis susideda iš kelių dalių, prie lankelio pritvirtinta priekinė dalis (abi konstrukcijos dalys skirtingų aukso lydinių). Žiedo lankelis profiliuotas, puoštas melsvu ir baltu emaliais, išryškinančiais geometrinį ir augalinį ornamentus.
Žiedo priekinė dalis – žiedlapių formos, inkrustuota deimantu. Deimantas – briaunotas, keturkampės piramidės formos. Žiedai su smailiu, arba vadinamuoju aštriu, deimantu Europoje žinomi nuo XIV a. iki XVII a. vidurio, ypač populiarūs buvę nuo XVI a. vidurio. Žiedas su tokiu deimantu nešiotas Žygimanto Augusto sesers Izabelės Jogailaitės, Vengrijos karalienės ir regentės. Jos žiedas išlikęs ir saugomas privačioje kolekcijoje Anglijoje. Panašių žiedų žinoma iš XVI a. ikonografinės medžiagos.
XVI a. istoriniuose šaltiniuose deimantai taip pat dažnai minimi. Žygimantas Senasis savo būsimai žmonai Bonai Sforcai (Bona Sforza) yra dovanojęs masyvų žiedą su ypatingu deimantu. Žygimanto Augusto lobyne būta daugybės brangakmenių, taip pat ir deimantų. Žygimanto Augusto žmonų kapavietėse, rastose 1931 m. Vilniaus katedroje, taip pat aptikta žiedų su deimantais. Elžbieta Habsburgaitė palaidota su karūna, auksiniu žiedu, puoštu penkiais deimantais, auksine grandinėle su medalionu (su Žygimanto Senojo bei Žygimanto Augusto atvaizdais). Barbora Radvilaitė palaidota su karūna, skeptru, valdžios ženklu – obuoliu, auksine grandinėle. Ant dešinės rankos buvę du žiedai: vienas pintas ar vytas, kitas su dviem deimantais, o ant kairės rankos – auksinis žiedas su brangakmeniais: deimantu, smaragdu ir rubinu. Manoma, kad šį žiedą Barborai Radvilaitei padovanojęs Žygimantas Augustas.
Įspūdingame Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės kraityje, surašytame 1562 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, minima daugybė deimantų, dabinusių antkakles, kabučius, kabučius-medalionus, apyrankes, grandinėles ir kt. Išlikęs Kotrynos Jogailaitės kaklo papuošalas su deimantais, rubinais ir perlais, rastas jos karste ir saugomas Upsalos katedros lobyne (Švedija).
Deimantais dabinti ne tik papuošalai, drabužiai, bet ir liturginiai bei buities reikmenys. Išlikusi Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė, užsakyta Žygimanto Senojo ir dovanota dukrai vestuvių proga. Ji pagaminta 1533 m. Niurnberge (Vokietija).
Archeologiniai tyrimai papildo istorinius XVI a. duomenis – žiedas su deimantu rastas ir Klaipėdos piliavietėje.
Lietuvoje deimantai istoriniuose šaltiniuose minimi nuo XV a. pabaigos: Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras žmonai Elenai dovanojo žiedą su rubinu, deimantu ir žaliu brangakmeniu. Aleksandro lobyne būta žiedų su deimantais bei kitais brangakmeniais.
Nuo XIII a. vidurio deimantai ėmė pasiekti Europą iš Golkondos (Indija) ir Landako (Indonezija) deimantų kasyklų.
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografai Vytautas Abramauskas ir Lietuvos Prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimų laboratorija
Panaudota literatūra:
Janonienė R. „Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašas – XVI a. dvaro buities dokumentas“, in: Lietuvos pilys, Vilnius, 2006, p. 23–27.
Kitkauskas N. Vilniaus arkikatedros požemiai, Vilnius, 1994.
Valatkevičienė R., Kisielienė V., Čebatariūnas M. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 348–358.
Vilniaus katedros lobynas. Albumas / Vilnius Cathedral Treasury. Album, sudarytojai R. Budrys, V. Dolinskas, vertėjas S. C. Rowell, Vilnius, 2002.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarytoja R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
Webster R. Gems: their sources, descriptions and identification, Oxford, 1994.
Žulkus V. Viduramžių Klaipėda. Miestas ir pilis. Archeologija ir istorija, Vilnius, 2002, p. 63, il. 26.
Žiedas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 241, pav. 406.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 237.
Valatkevičienė R., Kisielienė V., Čebatariūnas M. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 355, pav. 8–9.
Dolinskas V. „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė ir jos istorija“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3: MMXII–MMXIII, comparavit G. Striška, Vilnius, MMXV, p. 186, pav. 28.
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007, p. 121, pav. 76.
