Tripusė liejimo formelė

Tripusė liejimo formelė
Aktualu iki 2017-09-24
XV a.
Klintis
Plotis 48 mm, aukštis 28 mm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. LDK valdovų rūmų rytų ir šiaurės korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Ad–42
Klinčių tyrimus atliko dr. Gražina Skridlaitė, tyrimų Nr. KT-417 (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Giluminės geologijos laboratorija)


Į šiaurę nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytų korpuso 2008 m. buvo aptikta XV a. datuojama tripusė liejimo formelė. Ji pagaminta iš klinties. Vienas formelės galas nudužęs, tačiau galima teigti, kad visose trijose jos plokštumose suformuotos liejimo įdubos. Pastarosios skiriasi savo dekoro formomis, tačiau turi ir kai ką bendra. Atsižvelgiant į išlikusią liejimo formelės dalį, galima manyti, kad joje buvo liejami karklo lapo formos dirbiniai, viename (ar dviejuose) gale užsibaigiantys skirtingų formų plokštele. Greičiausiai tai tam tikri apkalai ar pakabukai. Nė viena liejimo įduba nėra itin kruopščiai pagaminta, tačiau į akis krinta jų tarpusavio skirtumai. Atrodytų, kad tai skirtingu metu įvairių meistrų raižytos formos.

Vilniaus pilių komplekso teritorijoje randama nemažai su juvelyro dirbtuvėmis susijusių dirbinių – tai ir liejimo formos, tigliai, šlakas, nebaigti gaminti dirbiniai ir kt. Tad galima teigti, kad XIV–XV a. Žemutinėje pilyje turėjo aktyviai dirbti nemažas skaičius juvelyrų, liejusių įvairiausius papuošalus, dekoro elementus bei kitus dirbinius.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkas Mantvidas Mieliauskas

Atnaujinta 2024-11-21

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-09-18 Atnaujinta: 2025-01-22 16:43
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika