Židinio (?) apdailos detalės fragmentas

Aktualu iki 2017-10-01

XVII a. I p.
Klintis
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 2.

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų pietų korpuso kampinį rūsį, tarp griuvenų rasta suskaldyta stačiakampė 27 cm pločio ir 48 cm aukščio rausvos spalvos klinties plokštė su voliutomis puoštais viršutiniais kampais.

Profiliuotos detalės iš klinties buvo naudojamos XVII a. rūmų interjero apdailoje. Tiek židiniai, tiek durų portalai, jei tik jie buvo pagaminti tuo pačiu laikotarpiu, buvo vienodo stiliaus ir dažniausiai būdavo iš tokios pat medžiagos.

Klintis savo kilme ir lūžio tekstūra labai panaši į marmurą. Jos spalva priklauso nuo priemaišų rūšies ir kiekio. Juodą ar pilką spalvą suteikia organinės bitumingos medžiagos priemaišos, raudoną – geležies ir mangano oksidai. Rožinę spalvą nulemia geležis, violetinę – manganas. Vroclavo universiteto Geologijos institute (Lenkija) atlikus klinties petrografinius tyrimus nustatyta, kad klintis buvo gabenama iš Švedijos Elando salos.

Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje archeologų rastų detalių pagrindu parengtos durų portalų bei židinių hipotetinės rekonstrukcijos (autorė architektė Rasa Abramauskienė).

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Židinio rekonstrukcijos autorė Rasa Abramauskienė

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 1: 1988 metų tyrimai, Vilnius, 1989.
Abramauskienė R. „Valdovų rūmų renesansinių ir barokinių židinių rekonstrukcijos“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje: 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 272–282.
Abramauskienė R. „Valdovų rūmų židinių rekonstrukcijos“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its Restoration within the Context of the European Experience, sudarė / edited V. Dolinskas, D. Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 43–60.
Kryza R., Kryza G., Raczyński P. Petrographic characteristics of stone samples from archaeological objects / historical monuments from Lithuania, Vilnius, 2007. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kaltropas (keturspyglis)

20250120

 Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų fonduose yra saugomas 1996 m. surastas kaltropas. Vykdant archeologinius tyrimus būsimo paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui vietoje, Katedros aikštėje Vilniuje, XVII a. vidurio kultūriniame sluoksnyje rastas kaltropas greičiausiai mena kovas dėl Vilniaus, vykusias tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir maskvėnų kariuomenių 1655–1661 metais.
 

 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-09-25 Atnaujinta: 2017-09-24 22:42
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika