Koklis, vaizduojantis moterį su aukšta skelta kepure (henin)

Aktualu iki 2017-09-17

XVI a. II ketv.
Molis, glazūra
Ilgis 32,5 cm, plotis 19,2 cm, gylis 6,1 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989–1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 222/1.
Restauravo Raimonda Rudokaitė, rest. prot. Nr. 3/46 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Koklis rastas viename iš Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso rūsių, hidroizoliacijos sluoksnyje. XVI a. II ketv. datuojamo pusiau cilindrinio koklio plokštumoje pavaizduota moters su aukšta skelta kepure ir skraiste figūra. Tokia aukšta kepurė (henin) į madą atėjo XV a. antroje pusėje ir buvo ypač populiari flamandų žemėse – Burgundijoje bei Prancūzijoje. Manoma, kad šį neįprastą galvos apdangalą sugalvojo Prancūzijos karaliaus Karolio VI žmona Izabelė Bavarietė. Jo metalinis karkasas būdavo aptraukiamas prabangiais audiniais – brokatu, aksomu arba šilku. Tokias aukštas kepures nešiodavo kilmingos moterys. Paprastai jų aukštis siekdavo apie 40 centimetrų, tačiau pačių kilmingiausių moterų galvos apdangalai (henin) galėjo siekti net ir metrą. Flamandų keliautojo ir diplomato Žilibero de Lanua (Ghillebert de Lannoy, 1386–1462) 1413–1414 m. kelionės į Lietuvą aprašyme yra minima, kad merginos čia apsirengusios kaip pikardietės. Atsižvelgiant į šią žinutę, galima daryti prielaidą, jog aukštos henin tipo kepurės galėjo būti dėvimos jau Vytauto dvare.

Kristina de Pizan įteikia savo knygą karalienei Izabelei Bavarietei.
Iliustracija iš: de Pizan Ch. The Book of the Queen, France, c. 1410–c. 1414. The British Library, MS Harley 4431

Izabelės Portugalės (Isabel de Portugal, 1397–1471) portretas,
Rogiras van der Veidenas (Rogier van der Weyden), Nyderlandai, apie 1450 m. The J. Paul Getty Museum

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Rackevičius G. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.
Rudokaitė R. „Koklių restauravimo ypatumai. Paslaptys ir atradimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1996–1998 metų tyrimai), t. 5, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 2003, p. 268–281.
„Dvi Žilibero de Lanua kelionės į Lietuvą“, in: Kraštas ir žmonės, Vilnius, 1988, p. 49–53,
http://professeurs.lt/wp-content/uploads/2014/10/G_de_Lannoy_keliones_aprasymas.pdf

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-09-11 Atnaujinta: 2017-09-10 15:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika