Puodelio pavidalo svareliai

 

Per 2007–2010 m. vykdytus archeologinius tyrimus atkuriamų Valdovų rūmų vakarinio korpuso prieigose (teritorijoje link T. Vrublevskio gatvės) buvo rasti du vario lydinio dirbiniai – puodelio pavidalo svareliai (angl. Nested cup weights). Šių artefaktų radimvietes skiria bemaž keturiasdešimties metrų atstumas, tačiau abu jie aptikti kultūriniuose sluoksniuose, susiformavusiuose virš XVII a. pirmame ketvirtyje grįsto akmens grindinio. Sluoksniuose rasta numizmatinė medžiaga – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero (1648–1668), Švedijos valdovų: Gustavo II Adolfo (1621–1632), Kristinos (1632–1654), Karolio X Gustavo (1654–1660), Karolio XI (1660–1697), šilingai bei keletas dar vėlyvesnių monetų – rodo, kad sluoksnių formavimosi laikas yra XVII a. antra pusė.

Abu pristatomi svareliai iš esmės yra vienodo dydžio, tačiau jų svorio masė nežymiai skiriasi. Svarelio inv. Nr. M 274 skersmuo yra 1,9–2,2 cm, aukštis 0,9 cm, svoris 11,30 g (2, 3 pav.). Svarelio inv. Nr. M 318 skersmuo 1,8–2,2 cm, aukštis 0,9 cm, svoris 10,94 g (4, 5 pav.). Abiejų svarelių briaunose yra po tris įkartas, o svarelio inv. Nr. M 274 pagrindo išorinėje pusėje padarytos dar trys gilesnės įkartos (3 pav.).

Tokio tipo svareliai – tai rinkinius sudarantys standartizuotos išvaizdos (primenančios puodelį) svėrimo instrumentai, Europoje naudoti nuo XVI amžiaus. Svarelių rinkiniai, sudaryti iš įvairaus skaičiaus svarelių, buvo pagaminti taip, kad kiekvienas mažesnysis svarelis tilptų į didesnįjį, o visas vienas į kitą sudėtų svarelių rinkinys – į patį didžiausią, dažniausiai gausiai ir ištaigingai dekoruotą, dangteliu „užrakinamą“ svarelį. Dar viena tokių svarelių rinkinių ypatybė yra ta, kad kiekvieno mažesniojo svarelio svoris atitiko pusę didesniojo svarelio svorio, o didžiausio svarelio masė – visų rinkinį sudarančių svarelių svorį. Vieną iš pavyzdžių, kaip tokie svarelių rinkiniai atrodė, galima pamatyti virtualiame Mažosios Lenkijos muziejų tinklapyje (Wirtualne Muzea Małopolski).

XVI a. tokie svarelių rinkiniai buvo pradėti gaminti Niurnberge (Vokietija), kur ilgą laiką veikė pagrindinis šių dirbinių gamybos monopolis. 1555 m. birželio 7 d. Niurnbergo miesto taryba įvedė ir standartizuotą svorio matų sistemą – vadinamąjį Niurnbergo svarą (lot. libra norica), kuris buvo padalytas į 12 uncijų, 24 lotus, 96 drachmas, 288 skrupulus ir 5 760 grūdų. Tačiau žinoma, kad atskiriems regionams ar miestams skirti svareliai buvo kalibruojami ir pagal ten naudotą svorio matų sistemą. Svarelių rinkiniai, skirti konkrečiam miestui, buvo ženklinami to miesto herbu ar kitais skiriamaisiais ženklais, pavyzdžiui, Amsterdamo miesto herbu, Antverpeno miesto simboliu – atverstu delnu ir pan. Yra išlikęs Anglijos karalienės Elžbietos I (valdė 1558–1603) užsakymu 1582–1588 m. pagamintas trylikos svarelių rinkinys, pritaikytas Anglijoje naudotai svorio sistemai ir pažymėtas specialiais karališkais ženklais. Taip pat įvairioms vietinėms svorių sistemoms svareliai būdavo pritaikomi ir paprastesniu būdu – pasunkinant juos švinu arba palengvinant išpjovus dalį metalo.

Pristatomi svareliai iš Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos yra beveik vienodo dydžio ir nežymiai besiskiriančio svorio, todėl tikėtina, kad jie priklausė dviem skirtingiems rinkiniams. Jų svoris – 10,91 ir 11,30 g – yra artimas 1/32 Niurnbergo svaro ir atitinka 1 lotą. Trys įkartos abiejų svarelių briaunose galbūt žymėjo svarelio svorio vienetą arba rodė priklausymą konkrečiam rinkiniui ar savininkui. Viename iš svarelių esančios papildomos trys gana gilios įkartos (3 pav.) galėjo būti padarytos siekiant jį palengvinti (pašalinant šiek tiek metalo) ir pritaikyti reikalingam svorio vienetui.

Tokius svarelių rinkinius naudojo pirkliai – birioms ir brangioms prekėms arba tauriesiems metalams sverti, vaistininkai arba monetų kalėjai ir prabuotojai. XVI a. flamandų dailininkas Nikola Nešatelis (Nicolas Neufchatel) monetų prabavimo procesą pavaizdavo viename iš savo kūrinių. Galbūt aptariamus svarelius taip pat galima sieti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje buvusios monetų kalyklos veikla?