
Publikuota 20250331
Aktualu iki 2025-04-06
XIV a. pab. – XV a. pr.
Klintis, alavo ir švino lydinys
Išlikęs formelės dydis: ilgis 4,1 cm, plotis 5,2 cm, storis 3,2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Ad 32.
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 754.
Liejimo formelės iš klinties tyrimus atliko dr. Gražina Skridlaitė, tyrimo Nr. KT-428 (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Giluminės geologijos laboratorija)
Žiedo metalo lydinio tyrimus atliko Nomeda Karbočienė, tyrimo Nr. KT-526 (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
Viduramžiais Vilniuje dirbo audėjai, barzdaskučiai-chirurgai, kalviai, odminiai, puodžiai, račiai, siuvėjai, medžio, kaulo, rago, gintaro apdirbėjai, auksakaliai (juvelyrai) ir kiti meistrai. Rašytiniuose šaltiniuose amatininkai minimi nuo XV a. vidurio. Pirmasis cechas (Vilniaus auksakalių) įkurtas 1495 m. rugpjūčio 23 d., tais pačiais metais įsteigtas ir siuvėjų cechas.
Remiantis archeologiniais šaltiniais, amatininkų veiklos pėdsakų Vilniuje aptinkama ir ankstesniais laikotarpiais. XIII a. pabaigoje – XV a. auksakalių (juvelyrų) dirbtuvių būta ir didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje. Čia meistrai gamino dirbinius iš tauriųjų ir spalvotųjų metalų – aukso, sidabro, vario, alavo, alavo ir švino lydinių. Juvelyrai pasitelkė įvairius metalinių dirbinių gamybos būdus (liejimą, pynimą, vijimą, gamybą naudojant matricas ir kt.). Liejimo būdu gaminti apkalai, sagos, žiedai, dekoro detalės ir kiti nedideli dirbiniai. Jie lieti akmeninėse (pagamintose iš dolomito, klinties, lavos bei kt.) ir metalinėse liejimo formelėse.
Trys formelės buvo skirtos žiedams lieti (vienu metu po du žiedus): juostiniams (panašiems į dabartinius vestuvinius žiedus) arba su paplatinta priekine dalimi.
Juostiniai žiedai lieti Vyskupų rūmų (dab. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai) teritorijoje buvusiose dirbtuvėse (XVI a. – XVII a. pirma pusė). Tokie žiedai dažnai nešioti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo Viduramžių laikotarpio.
Žiedai su paplatinta priekine dalimi lieti didžiųjų kunigaikščių rezidencinėje pilyje buvusiose dirbtuvėse (XIV a. pabaiga – XV a. pradžia). Čia rasta ir šiose formelėse išlietų žiedų. Jie pagaminti iš alavo bei alavo ir švino lydinių. Žiedų matmenys šiek tiek skiriasi. Mažesni žiedai lieti aprašomoje formelėje (pagamintoje iš klinties), ji ne visa išlikusi. Vienas iš žiedų (su tinklelio motyvu) visiškai atitinka formelės liejinį – neabejotina, kad jis išlietas būtent šioje formelėje.
Tokie iš alavo bei alavo ir švino lydinių padirbti žiedai nešioti tik XIV–XV a. ir nėra dažni. Įpastai žiedai gaminti iš vario lydinių, yra ir iš tauriųjų metalų.
Liejimo formelių ir žiedų galima pamatyti Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje.
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografai Vytautas Abramauskas, Rasa Gliebutė
Fotografai Vytautas Abramauskas, Rasa Gliebutė
Naudota literatūra
Gliebutė R. XIII–XVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, Vilnius, 2022.
Kiaupa Z. 1522–1526/1536 m. visuomeniniai susirėmimai Vilniuje: ištakos, eiga, pasekmės, Vilnius, 2021.
Luchtanienė D. „XVI–XVII a. amatininkų kvartalas Vyskupų rūmų teritorijoje“, in: Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, Nr. 7.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. – XV a. Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, t. 1, Vilnius, 2009.