Publikuota 20250203
Aktualu iki 2025-02-09
XIV a. pab. – XV a. pr.
Medis (pušis)
Bendras ilgis 16,5 cm, storis 4,5 cm, priekinės dalies ilgis 10,5 cm, plotis 6 cm, kulno dalies plotis 4 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Md 132.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 657/9430 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Medžio rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-07-48 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Odininkai, ruošę žaliavas dirbiniams, turėjo dirbtuves tolėliau nuo miesto centro, nes jų darbo procesą apsunkino sanitarinių sąlygų specifika, o ypač sklindantis blogas rauginamos odos kvapas. Batsiuviai, kaip matyti iš archeologinių tyrimų, kartu su kitais amatininkais dirbo pačiame mieste centre.
Vilniaus Žemutinės pilies tyrimai atskleidė, kad viena XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje veikusių odinių dirbinių asortimento gamintojų dirbtuvių vieta gali būti lokalizuojama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės rytų kampe. Minimoje teritorijoje buvo rasta nemažai odinių dirbinių detalių su siuvimo žymėmis, atraižų bei tam amatui reikalingų įrankių ir priemonių, tarp kurių aptikta ir kurpalių. Šias priemones, kurios buvo skirtos batams siūti ir taisyti, reikėtų sieti su profesionalių batsiuvių amatu.
Įdomu tai, kad minimoje Gedimino kalno vakarinės papėdės vietoje buvo rasti keturi iš septynių Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktų kurpalių. Didelis odos atraižų kiekis parodo, kad dirbta ne vieno amatininko, o iš skirtingų dirbinių, broko, atliekų ir įrankių galima spręsti, kokius dirbinius jie gamino.
Tarp Vilniaus Žemutinėje pilyje rastų šešių kurpalių ir vieno šablono du dirbiniai išsiskyrė mažu dydžiu. Juos galima pristatyti kaip vaikiškos avalynės gamybos priemones.
Vienas iš šių dviejų vaikiškų kurpalių buvo aptiktas aptartoje teritorijoje. Kurpalis pagamintas iš pušies medienos, yra bato pavidalo, su įsmaugimu per centrą. Jis beveik sveikas, tik vienas šonas stipriai deformuotas.
Šis radinys kartu su gausybe odos atraižų bei skirtingo dydžio kurpaliais parodo, kad vakariniame Gedimino kalno šlaite XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje dirbo plataus avalynės asortimento gamintojai, siuvę įvairų apavą tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
Daugiau apie kurpalius skaitykite:
Medžiagą parengė Irutė Kaminskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Kaminskaitė I. „XIII–XVII a. mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, Vilnius, 2007, p. 195–239.
Blaževičius P., Jatautis Š. „Vaikų pėdsakai viduramžių mieste: naujos avalynės tyrimų galimybės“, in: Lietuvos archeologija, t. 40, 2014, p. 205–220.
Puškorius A. Archeologinis odinis apavas Lietuvoje. Odinio apavo konservavimas. Daktaro disertacija, Vilnius, 2005.
Puškorius A. „Archeologinių odinio apavo radinių tyrimų Lietuvoje apžvalga“, in: Lituanistica, t. 59, Nr. 3, 2004, p. 47–56.
Tekutytė J. Odininkystės amatas XIII–XVII a. Lietuvos miestuose (remiantis Vilniaus ir Kernavės archeologiniais duomenimis). Magistro darbas, Vilnius, 2002.
