Kurpalis
Aktualu iki 2013-07-14

XIV a. II p.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Md 330.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 231/793 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Atliekant archeologinius tyrimus, XIV–XVI a. kultūriniuose sluoksniuose Valdovų rūmų aplinkoje ir visoje Vilniaus Žemutinėje pilyje aptinkama nemažai odos dirbinių. Dauguma jų – batsiuvių produkcija. Dažniausiai tai yra tik avalynės detalės, tačiau randami ir visai sveiki batai: pusbačiai, auliukiniai, auliniai ir kt. Batsiuvių produkcija yra įprastas radinys, tačiau jų darbo priemonių ar įrankių rasta vos keletas. Mediniai kurpaliai kaip tik ir yra vienas iš tokių retų radinių.

Puikiai išlikęs XIV a. II p. medinis kurpalis 2008 m. rastas tyrinėjant plotą į šiaurę nuo Valdovų rūmų rytų korpuso. Tai sveikas 250 mm ilgio, 87 mm (priekinė dalis) ir 58 mm (centras, siauroji dalis) pločio, 38 mm aukščio dirbinys.

Kurpalis – tai pėdos forma, ant kurios buvo siuvami ir taisomi batai. Siūdami batsiuviai dažniausiai naudoja kurpalių porą – kairį ir dešinį. Ant jų išlenkdavo sudrėkintą odą, ir ji per tam tikrą laiką išdžiūvusi įgaudavo norimą bato formą. Belikdavo tik prisiūti ar prikalti padą – ir batai paruošti. Tačiau rastasis kurpalis yra unikalus, jis – dvipusis. Ant jo galima pasiūti ne vieną, o abu tos pačios poros batus.

Iliustracijos iš Niurnbergo miesto bibliotekoje saugomo XIV a. pab.–XV a. pr. rankraščio. Batsiuviai:
http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-26-v
http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-62-v

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2013-07-08 Atnaujinta: 2013-07-08 20:55
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika