Publikuota 20250127
Aktualu iki 2025-02-02
Žanas Fransua Mijė (Jean‑François Millet, 1814–1875) (?), pagal Šarlio Vernjė (Charles Vernier, 1813–1892) piešinį
Paryžius, 1840
Popierius, litografija; 20,4 x 12,5 cm
Inv. Nr. VR-626
2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)
Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) – paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795). Stanislovo Poniatovskio (1676–1762) ir kunigaikštytės Konstancijos Čartoriskytės (1695–1759) sūnus. Mirus valdovui Augustui III (1733–1763), remiamas Rusijos imperijos ir Čartoriskių giminės, 1764 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Valdovas buvo reformų šalininkas, tačiau, apribotas Čartoriskių ir Rusijos, daugiau vykdė ne politinį gyvenimą apimančias reformas: rūpinosi manufaktūrų steigimu, globojo menininkus, 1765 m. Varšuvoje savo lėšomis įsteigė karinę mokyklą – Kadetų korpusą. Pradėjo organizuoti karališkąją kanceliariją, ėmėsi kurti Abiejų Tautų Respublikos diplomatijos korpusą. Nors palaikė Ketverių metų seimo reformas, prisidėjo prie Gegužės trečiosios konstitucijos rengimo. Dėl stiprios Rusijos įtakos buvo priverstas prisidėti prie Targovicos konfederacijos (1792–1793). Visą jo valdymo laikotarpį Rusijos imperija kišosi į Abiejų Tautų Respublikos vidaus politiką, užkirsdama kelią taip reikalingoms reformoms. Dėl to kilo didelis didikų nepasitenkinimas, peraugęs į Radomo (1767–1768) ir Baro (1768–1772) konfederacijas. Stanislovo Augusto valdymas pažymėtas ir trimis Abiejų Tautų Respublikos padalijimais (I – 1772 m., II – 1793 m., III – 1795 m.). Po paskutinio padalijimo Lenkijos ir Lietuvos valstybės nebeliko. 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas oficialiai atsisakė sosto ir apsigyveno Gardine, vėliau 1797 m. persikėlė į Sankt Peterburgą, čia ir mirė 1798 m. vasario 12 d., buvo palaidotas Šv. Kotrynos bažnyčioje. 1955 m. jo palaikai iškilmingai palaidoti Varšuvos Šv. Jono katedros kriptoje.
Stanislovas Augustas Poniatovskis pavaizduotas iki juosmens, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę pusę, per kairį petį perjuosta juosta. Po atvaizdu yra identifikacinis užrašas – „Stanislas-Auguste Poniatowski“. Taip pat signatūros: „Vernier. del“, „Lemaitre. direxit.“, „Millet. Sc.“. Jos nurodo, kad portretas buvo atspaustas „Lemaitre“ spaustuvėje, kuri priklausė Ogiustenui Fransua Lemetrui (Augustin François Lemaitre, 1797–1870), o portretą sukūrė graveris Žanas Fransua Mijė (Jean‑François Millet, 1814–1875) (?), pagal Šarlio Vernjė (Charles Vernier, 1813–1892) piešinį. Valdovo portrete įkomponuoti ordinai pavaizduoti labai abstrakčiai. Piešinio pirmavaizdis, pagal kurį parengta graviūra, greičiausiai buvo Marčelo Bačarelio (Marcello Bacciarelli, 1731–1818) kūrinys. Per krūtinę perjuosta juosta yra Baltojo Erelio ordinas (apdovanotas 1756 m.), to paties ordino žvaigždė pavaizduota ir ant žiustokoro, o ant krūtinės – Prūsijos Juodojo Erelio ordinas (apdovanotas 1764 m.).
Portretas buvo publikuotas Paryžiuje 1840 m. lenkų išeivio Karolio Forsterio (Karol Forster, 1800–1879) knygoje „Pologne...“. Šis veikalas – knygų serijos „L’univers pittoresque. Histoire et description de tous les peuples“dešimtasis tomas. Iš viso seriją sudarė 40 tomų, kuriuose buvo aprašytos šalys, regionai ir jų ypatumai. Leidinys buvo beveik 350 puslapių apimties, iliustruotas 55 graviūromis, parengtomis prancūzų dailininkų. Dauguma jų šiandien mažai žinomi. Dalis iliustracijų leidiniui buvo sukurta pagal anksčiau taip pat Paryžiuje išleisto veikalo„La Pologne historique, littéraire, monumentale et pittoresque...“ (t. 1–3, 1835–1842) graviūras. Šį veikalą taip pat parengė išeivis (tik lietuvių) Leonardas Boreika Chodzka (Leonard Borejko Chodźko, 1800–1871).
Kūrinys publikuotas:
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 336, Nr. 221.
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė-Karlienė
Naudota literatūra
Jakubowski T. Grafika. Portrety. Katalog zbiorów. Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum Fundacja Zbiorów im. Ciechanowieckich, Warszawa, 2017, s. 491, kat. 452.
Juszczak D. „Portret Stanisława Augusta w czerwonym fraku w zbiorach Fundacji im. Ciechanowieckich w Zamku Królewskim w Warszawie i wczesna ikonografia monarchy: Louis Marteau – Christoph Joseph Werner II – Ubaldo (?) Bonvicini“, in: Kronika Zamkowa, t. 1/2 (nr 59/60), red. M. Bajer, A. Rutkowski, Warszawa, 2010, s. 125–148.
Juszczak D. „Portrety Stanisława Augusta“, in: Stanisław August i jego Rzeczpospolita. Dramat państwa, odrodzenie narodu, red. A. Sołtys, Z. Zielińska, Warszawa, 2013, s. 383–427.
Katalog portretów osobistości polskich i obcych w Polsce działających, t. 4, oprac. H. Widacka, A. Żendara, Warszawa, 1994, s. 337, kat. 5035.
Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.), sud. V. Spečiūnas, Vilnius, 2004, p. 150–151.
Michalski J. „Stanisław August Poniatowski“, in: Polski słownik biograficzny, t. 41/4, z. 171, red. H. Markiewicz, Warszawa, Kraków, 2002, s. 612–640.
„Stanislovas Augustas Poniatovskis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 22, Vilnius, 2012, p. 443.
Widacka H. Splendor i niesława. Stanisław August Poniatowski w grafice XVIII wieku ze zbiorów polskich, 2008, s. 94–95, kat. 37.
Wojciechowski L. „Kościół katolicki we francuskojęzycznych ujęciach historii – geografii – kultury Polski / Rzeczypospolitej opracowanych we Francji w latach 1835–1842 przez emigrantów polskich“, in: Roczniki Humanistyczne, 2021, t. 69, z. 2, s. 49–78.
