Adatos

Publikuota 20240916

Aktualu iki 2024-09-22

XIV a. pab. – XV a. pr.

Geležis

Adatų ilgis 4 ir 5 cm

Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpuso prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinių inv. Nr. M 1249, M 1690

Konservavo Dainius Šavelis ir Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 242/5716 ir Nr. 338/6919 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.

Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Adatų rasta ir Viduramžių Vilniuje, Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Jos dažniausiai geležinės, bet yra ir iš vario lydinių, 4–5 cm ilgio, 0,1–0,25 cm storio. Panašių dydžių adatų žinoma ir iš šio laikotarpio Kernavės.

Adatos laikytos adatinėse – kaulinėse, odinėse, iš vario lydinių ir geležinėse. Viduramžių laikotarpiu Vilniuje neretai naudotos kaulinės adatinės. Europoje tiek Viduramžiais, tiek Renesanso laikotarpiu prie diržo tvirtinti aksesuarai – diržo krepšiai, raktai, adatinės ir kt.

1634 m. Vilniuje įsteigtas puodžių cechas, prie kurio vėliau prisijungė račiai, adatininkai ir skardininkai. XVII a. minimas adatininkas Henrikas Vicheris iš Gdansko, gyvenęs Vilniuje ir tapęs Vilniaus miestiečiu, kiti adatininkai.

Adatas, siūlus, audinius, žirkles ir kitus Viduramžių dirbinius galima pamatyti Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje (I maršrutas).

Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra

Atrastoji Kernavė. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas, sud. D. Baltramiejūnaitė, J. Poškienė, R. Vengalis, Vilnius, 2017.

Blaževičius P. [ir kt.] Vilniaus pilių fauna. Nuo kepsnio iki draugo, Vilnius, 2018.

Guzevičiūtė R. Europos kostiumo tūkstantmetis (X–XX a.), Vilnius, 2001.-

Kaladžinskaitė-Vičkienė A. „XVI–XVIII a. Vilniaus amatininkų cechai ir jų altoriai“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 24, Vilnius, 2004.

Trys XVI–XVIII a. Vilniaus valdžios ir gyventojų sąrašai, sud. M. Klovas, Vilnius, 2021.

Valotkienė Š. I–XVI a. laidosena Žemaitijoje: įkapės ir jų dėjimo paprotys. Daktaro disertacija, Vilnius, 2019.

Vitkūnas M. „Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje“, in: Musininkai. Kernavė. Čiobiškis, sud. S. Buchaveckas, J. Babravičiūtė, P. Kriščiūnas, Vilnius, 2005.