Aleksandro Jogailaičio denaras

 

Ši moneta pasižymi labai turtinga istorija. Denaras 269 m. pr. Kr. – III a. pirmoje pusėje buvo svarbiausia senovės Romos sidabrinė moneta. Pavadinimas kilo iš skaičiaus (lot. dēnārius – „susidedantis iš dešimties (dar smulkesnių monetų)“). Kadangi terminas vartotas ir kaip skaičiavimo vienetas, ilgainiui jis tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu apskritai pinigus. Viduramžiais Europoje beveik visos sidabrinės monetos vadintos denarais. Per laiką terminas plačiame Europos kultūros regione įgavo vietinių pavadinimų: Anglijoje denaras imtas vadinti peniu, Ispanijoje ir Portugalijoje – dineru, dinjeiru, Prancūzijoje – denjė, Vokietijoje – pfenigu. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje smulkaus nominalo sidabrines monetas, dabar vadinamas denarais, apie 1370–1377 m. pradėjo kaldinti Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas (1345–1377). Rašytiniuose šaltiniuose šios monetos vadintos „pinigėliais“ (lenk. pieniążki, rus. пенязи, vok. penninge).

 

Pristatomas eksponatas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaras, išleistas Lietuvos ir Lenkijos valdovo Aleksandro Jogailaičio (1492/1501–1506), nukaldintas apie 1495–1503 m. Vilniaus monetų kalykloje. Moneta, tenka pripažinti, nėra itin išraiškinga, nes yra apdilusi, apirusi. Tačiau ją įdomu pažinti kaip Viduramžių pabaigos – Naujųjų laikų pradžios lietuvišką pinigą bei pirmosios Lietuvos pinigų reformos liudytoją. Monetos averse pavaizduotas šarvuotas raitelis – valdovas, laikantis ties galva horizontaliai pakeltą kalaviją, ir raidė A(lexander) – inicialas, reiškiantis, kad moneta yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro. Žirgas pavaizduotas šuoliuojantis į kairę pusę. Ši kryptis nusistovėjo tik Aleksandro Jogailaičio valdymo laikotarpiu ir išliko nepakitusi iki mūsų dienų. Monetos reverse pavaizduota Lenkijos herbo figūra – Erelis, tik be karūnos. Lietuvos monetose šis simbolis pavaizduotas pirmą kartą. Erelis pavaizduotas be karūnos, kas rodytų, kad tai – ne Lenkijos Karalystės herbas, o tik dinastinė emblema, kuria norėta pabrėžti karališkąją valdovo kilmę ir pretenzijas į Lenkijos Karalystės sostą.

 

Denarą išleidęs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis istorikų yra pripažįstamas daugelio krašto sričių reformatoriumi. Šis valdovas ne tik kaldino naujas monetas, bet ir formavo valstybės pinigų sistemą. Jo valdymo pradžioje šalies apyvartoje cirkuliavo įvairūs pinigai: ankstesnių Lietuvos valdovų išleistos monetos (denarai), tribriauniai sidabro lydiniai (stambaus nominalo piniginis vienetas, prilygęs 96–100 denarų), kitų šalių monetos. Pagrindinę apyvartoje buvusių pinigų masę sudarė užsienio šalių monetos, iš kurių labiausiai paplitusios – Čekijos valdovų kaldinti, XIV a. antroje pusėje – XV a. pirmoje pusėje tarptautiniais pinigais tapę Prahos grašiai (stambaus nominalo moneta, XVI a. pradžioje prilygusi 14–16 denarų; https://www.valdovurumai.lt/lt/savaites-eksponatai/i/8970/prahos-grasis/). Svetimomis monetomis paremta pinigų sistema ilgainiui turėjo neigiamai paveikti valstybės ekonominį ir finansinį stabilumą, ūkio raidą. Reformos buvo būtinos, nes valstybės laukė sunkūs laikai – sulig Aleksandro Jogailaičio valdymo pradžia prasidėjo karų su Maskvos didžiąja kunigaikštyste ir totoriais laikotarpis.

 

1495 m. Aleksandras Jogailaitis įvykdė pinigų reformą. Ji yra pripažįstama pirmąja Lietuvos istorijoje. Šia reforma siekta pertvarkyti valstybės pinigų sistemą, kad jos pagrindą sudarytų ne užsienio šalių monetos, bet savi įvairių nominalų pinigai (denarai, pusgrašiai, grašiai). Reformai ruoštasi: uždrausta sidabrą išvežti iš šalies, reorganizuota Vilniaus monetų kalykla, parengti naujų monetų projektai. Apie 1495 m. atnaujintoje monetų kalykloje valdovas pradėjo naujų Lietuvos pinigų leidybą. Kaldintos dviejų nominalų sidabrinės monetos: denarai ir pusgrašiai (prilygo 5 denarams). Jos palaipsniui keitė apyvartoje buvusius senuosius pinigus.

 

Vilniaus monetų kalykla veikė intensyviai, iki pat valdovo mirties 1506 metais. Manoma, kad per dvylika kalyklos veiklos metų galėjo būti nukaldinta iki 45–50 mln. vienetų denarų. Tai labai didelis monetų kiekis. Šalies apyvartoje jos cirkuliavo visą XVI a., t. y. veik šimtmetį po juos išleidusio valdovo mirties. Aleksandras Jogailaitis padėjo nacionalinės pinigų sistemos pagrindus, nubrėžė raidos kryptį. Jo pradėtą reformą užbaigė brolis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis (1506–1548) – 1535–1536 m. išleido lietuviškus grašius bei galutinai iš apyvartos išėmė XIV–XV a. paplitusius Prahos grašius, sidabro lydinius.