Publikuota 20240812
Aktualu iki 2024-08-18
XIV a. pab. – XV a. pr.
Pušies gumbas, drožyba
Skersmuo apie 7,7 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2004, radinio inv. Nr. Md 92.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 17/243 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medžio rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyr. Nr. LIG-17-23 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Ankstyviausi žaidimai su kamuoliukais žinomi iš Egipto piešinių (apie 1900 m. pr. Kr.). Juose galima pamatyti kelias kamuoliukais žaidžiančių mergaičių grupeles. Yra archeologinių duomenų ir apie kiek vėlesnius laikus Graikijoje ir Romos imperijoje. Ten jie buvo gaminami iš susuktų palmių lapų, molio ar odos juostelių.
Europos senamiesčiuose aptinkami archeologiniai radiniai, ikonografiniai šaltiniai ir istoriniai duomenys rodo, kad Viduramžiais žaidimai su kamuoliukais buvo labai populiarūs. Šių žaislų tyrimai atskleidė, kad kamuoliai XIII–XVII a. naudoti individualioms treniruotėms ir įvairiems grupiniams žaidimams: badmintono, kėglių, teniso, net tam tikroms futbolo atmainoms juos mėtant, ridenant, stumdant, spiriant ar mušant lazda.
Lietuvoje kamuoliukai žinomi tik iš Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos tyrimų. Per visus tyrimų metus rastos dvidešimt keturių odinių kamuoliukų dalys ar fragmentai bei du sveiki mediniai sviedinukai. Tačiau gali būti, kad dalis sferos formos medinių dirbinių fragmentų, priskiriamų medinių lazdų su buoželėmis grupei (kitaip dar vadinamų apeiginėmis lazdomis), vis dėlto gali būti traktuojami ir kaip medinių kamuoliukų detalės.
Nors medinių kamuoliukų aptikta gerokai mažiau nei odinių, tikėtina, kad jie taip pat buvo populiarūs anuometiniuose vaikų žaidimuose.
Reprezentatyviausias ir geriausiai išlikęs medinis kamuoliukas rastas tyrinėjant Valdovų rūmų pietinio korpuso prieigas. Aptariamasis kamuoliukas yra apie 7,7 cm skersmens, pagamintas iš pušies šakos gumbo. Tokią medžio dalį sunkiau apdirbti, tačiau ji yra tvirtesnė. Kamuoliukas ne visai taisyklingos rutulio formos, nors profesionaliam amatininkui ir anuomet būtų ne itin sunku pagaminti idealiai apskritą dirbinį. Gali būti, kad žaidžiant tam tikrus žaidimus ir nereikėjo tobulo rutulio formos, nes kamuoliukai buvo skirti ne tik ridenimui, bet ir numušimui, mėtymui.
Kaip jau minėta, dabartinės Lietuvos teritorijoje aptikta neabejotinai vos pora iš medžio išdrožtų kamuoliukų, nors iš šios medžiagos pagamintų rutulių kitose šalyse randama gana dažnai. Europos senamiesčiuose aptinkama tiek apvalių, tiek ovalo formos kamuolių. Pastarųjų skersmuo svyruoja nuo 1,3 iki 9 cm, vidutinis dydis – 3,5–5 cm.
Kamuoliai buvo naudojami ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų žaidimuose. Tą rodo, pavyzdžiui, Kauno vaito 1550–1555 m. aktų knygoje esantis toks įrašas: 1551 m. gruodžio 20 d. minimas Petras Butkevičius, stojantis tarnybon pas poną Simaną Šimtakapį, pasižada „dvejus metus negerti alaus, lietuviško ar vokiško, nei vyno, nei midaus, nei degtinės […], be to, nelošti kortomis, nežaisti kauliukais nei kamuoliais, nei šaškėmis, nei jokių kitų nešlovingų žaidimų“.
Mediniai kamuoliukai, kaip ir odiniai, naudoti skirtinguose žaidimuose. Vienas iš žaidimų galėjo būti toks, kai žaidimo metu žaidėjai stengdavosi kamuoliuką įstumti į priešininko duobutę ir kartu apsaugoti savąją. Taip pat yra žinoma, kad mediniai kamuoliai buvo naudojami kėglių, kriketo ar panašiuose lauko žaidimuose.
Medžiagą parengė Irutė Kaminskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.
Kaminskaitė I. „Vilniaus Žemutinės pilies XIII–XVII a. mediniai radiniai“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sud. L. Glemža, Vilnius, 2007.
Kiaupa Z. „Karčema prie karčemos. XVI a. vaizdai“, in: Ritualas, blaivybė, kultūra, Vilnius, 1989, p. 7–24.
NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tarptautinės parodos katalogas / An UNtroubled age. Childhood in the Grand Duchy of Lithuania. International exhibition catalogue, sud. / comp. R. Lelekauskaitė-Karlienė, Vilnius, 2023, p. 240.
Puškorius A., Kalėjienė J. „XVI a. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų dvariškių avalynė“, in: Lietuvos pilys, t. 1, Vilnius, 2005, p. 56–67.
