Kasonė

 

Kasonę 2007 m. balandžio 23 d. iš antikvariato „Antichità Polverini“ (San Džustinas, Italija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. baldas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

 

Italijoje gamintos skrynios, vadinamos kasonėmis, daugiau nei du šimtus metų buvo vienas populiariausių ir plačiausiai naudojamų baldų. Per visą šių skrynių gamybos laikotarpį jų konstrukcija beveik nesikeitė, bet dekoras buvo labai įvairus. Puošybą ypač lėmė prieinamos gamybos medžiagos, meistrų profesionalumas, užsakovo finansinės galimybės, taip pat ir mados kryptys.

 

XV a. Florencijoje išpopuliarėjo kasonės, kurių paviršius dekoruotas tapyba, kartais taip būdavo puošiamas ir jų vidus. Ši tendencija vyravo apie šimtmetį ir paplito ne tik Toskanoje, bet ir kituose regionuose. Tačiau maždaug XVI a. viduryje tapytos skrynios prarado populiarumą, nes vis madingesnės darėsi drožinėtos kasonės, dekoruotos Antikos pasaulyje naudotomis figūromis ir ornamentais. Tuo metu buvo itin susidomėta antikiniu menu, jis laikytas kone tobulu, o įvairių sričių menininkai vyko į Romą siekdami geriau pažinti antikinius paminklus.

 

Antikiniai motyvai XVI a. antros pusės baldų puošyboje ir dizaine darėsi vis svarbesni. Florencijoje, Romoje ir Venecijoje gamintos romėniško sarkofago formos kasonės, nebuvo apsiribojama vien tik priekinių ir šoninių baldo plokščių drožyba, skrynių kampuose jau galima matyti ir drožinėtas skulptūras. Šios romėniško sarkofago pavidalo kasonės viršuje turi iškilų drožinėtais ornamentais puoštą dangtį, jų priekinės dalies centre dažnai vaizduojami drožinėti augalijos ornamentai, mitinės figūros, laikančios kartušą su herbu, o apačioje esančios kojos būna liūto letenų pavidalo.