Publikuota 20240701
Aktualu iki 2024-07-07
XV a.
Geležis, alavo lydinys, kaulas
Peilio ilgis 19 cm; geležtės ilgis 8,5 cm, plotis ties įtvara 1,4 cm; nugarėlės storis ties įtvara 0,3 cm, kriaunų skerspjūvis 1 × 1,1 cm; apkalų ilgis 2,6 ir 3 cm, skersmuo 1–1,4 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus žemutinės pilies LDK valdovų rūmų teritorija (u.k. 141 ir u.k. 24705). Ploto į pietus nuo I oficinos archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1060
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 718/6162 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) valdymo pabaigoje Vilniaus Žemutinėje pilyje buvo įrengtas medinis šulinys https://www.valdovurumai.lt/lt/savaites-eksponatai/item/518/sulinys2/.
Iki XVI a. penktojo dešimtmečio funkcionavęs įrenginys tapo savotiška kasdienybės istorijos artefaktų saugykla, kurią praėjus keturiems šimtmečiams atvėrė archeologai. Remiantis 2005–2009 m. archeologinių ir dendrochronologinių tyrimų duomenimis, apie 1485–1490 m. įrengtas šulinys buvo įkastas į XIV–XV a. sandūros medinio užstatymo horizontą ir suardė iki XV a. pabaigos susiformavusius kultūrinius sluoksnius. Maždaug 1540 m. šis šulinys buvo užpiltas, o jo viduje kartu su aplinkos gruntu nugulė daug įvairių, skirtingo laikotarpio dirbinių.
Vienas iš išskirtinių radinių – peilis puošniomis kriaunomis. Peilio geležtė geležinė, trikampio skerspjūvio, su įkaltu meistro ženklu. Peilio kriaunos kaulinės, apskrito skerspjūvio, glotniai nušlifuotos ir puoštos dekoratyviais alaviniais apkalais, sukomponuotais abiejuose kriaunų galuose. Apkalų kompoziciją sudaro dvi dalys: gotikinės raidės smulkaus tinklelio fone ir smailėjančias arkas sukuriančių heraldinių lelijų motyvo ažūras. Išorinį kriaunų galą apgaubiantis apkalas – penkialapės rozetės formos.
Dirbinio puošnumas leidžia manyti, kad tai serviravimui skirtas peilis, vertas aukštuomenės stalo. Kartu šis peilis yra ir autentiškas kasdienybės istorijos šaltinis, perteikiantis Gotikos epochos ženklus. Būtent tokius, kokie ir buvo sumanyti, sukurti ir aktualūs Viduramžiais. Smailėjančias arkas sudarantis ažūras, gotikinio šrifto rašmenys, rozetės motyvai – neatsiejami Gotikos meninės raiškos simboliai.
Tyrinėtojai pastebi, kad XIV a. vyksta pokytis, kai greta iki tol dominavusių, gana standartinės išvaizdos ir universalios paskirties peilių daugėja puošnių ir serviravimui skirtų dirbinių. Šios paskirties peiliai ir vėlesniais laikais išsiskiria labai dekoratyviomis, įmantriomis kriaunomis, kartais ir ornamentuotomis geležtėmis. Visa tai pirmiausia susiję su turto bei statuso reprezentavimu. Be savo tiesioginės funkcijos, stalo įrankiai jau XV a. tapo kultūros ir rafinuotumo ženklu.
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
Naudota literatūra ir šaltiniai
Cowgill J., de Neergaard M., Griffiths N. Knives and Scabbards (Medieval Finds from Excavations in London, 1), London, 2008.
Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai, sud. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 202.
Luik H. „Kaulo ir rago dirbiniai Vilniaus pilių komplekse“, in: Vilniaus pilių fauna. Nuo kepsnio iki draugo, Vilnius, 2018, p. 166, 86:7 pav.
Rjkeljkhuizen M. „Knife makers and knife handle production in 17th and 18th century Amsterdam“, in: Cahiers LandArc, N°24, 2017, p. 1–14.
Pukienė R. Vilniaus žemutinės pilies teritorijos archeologinės medienos dendrochronologiniai tyrimai: medžio rievių chronologijos 2008 m. variantas, Vilnius, 2008, p. 46–50, LDKVR mokslinis archyvas, b. GTA 21.
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sud. A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 116, 306 pav.
