Gobelenas „Didžioji Gizos Piramidė. Rodopė Ir Karalius Psametichas“

Aktualu iki 2024-07-14
Serija „Septyni pasaulio stebuklai“
Briuselis
Kartono autorius nežinomas
XVI a. vid. (?)
335 x 247 cm
Vilna, šilkas
Inv. Nr. VR-1080
 
Gobelenas įsigytas 2017 m. gruodžio 21 d. „Franko del’Orto“ antikvariate (Venecija, Italija).
 
Kompozicijoje vaizduojamas vienas iš pasaulio stebuklų – Egipto piramidės. Ši tema buvo populiari Renesanso laikotarpiu. Vyraujant humanizmo idėjoms senosios Egipto, Graikijos, Romos civilizacijos pradėtos vertinti ne kaip pagoniškos bendruomenės, o kaip krikščionybės ištakos. Senojo pasaulio stebuklai iliustravo ir aukštino žmonijos laimėjimus. Įsigytame gobelene vaizduojama scena, vykstanti Didžiosios Gizos piramidės, vieno iš pasaulio stebuklų, fone. Erelis atneša ir numeta karaliui Psametichui moterišką sandalą. Supratęs, kad tai būta ženklo, ir nustebintas meistriškai pasiūto sandalo karalius įsakė visame Egipte ieškoti jo savininkės. Galiausiai buvo rasta savininkė, gražioji vergė Rodopė. Atlydėta į Memfį, ji ištekėjo už karaliaus. Kompozicijos dešinėje barzdotas karalius Psametichas sėdi soste ant neaukštos ornamentuotu kilimu dengtos pakylos. Jo galvą puošia karūna. Jis dėvi raudonus kalinėtus šarvus, simetriškai puoštus dviem auksiniais drakonais, vilki mėlyną mantiją, dekoruotą ornamentinėmis juostomis. Kairėje rankoje laiko prabangų skeptrą. Dešinės rankos mostu valdovas rodo į danguje sklendžiantį erelį. Ten nukreiptas ir jo žvilgsnis.
Kompozicijos centre kairiau nuo karaliaus keturi audeklu strėnas apsiviję vyrai su kapliais ir kastuvais kasa kanalą. Už jų pievoje matyti daug mažų vyrų, dirbančių įvairius darbus – pilančių smėlį į kubilus, semiančių vandenį, nešančių nešulius, – figūrų. Scenos kairėje prie pat gobeleno krašto dar kartą pavaizduota šį kartą nedidelio mastelio karaliaus Psameticho figūra, o prieš jį – du maži berniukai ir nuolankiai priklaupęs vyras. Tikėtina, čia parodyti trečiosios piramidės statybos darbai. Už jų matomos link piramidės jojančių raitelių figūrėlės. Antrojo plano kairiąją pusę užima Didžioji piramidė ir ją supančių obeliskų ir triumfo kolonų ansamblis. Centrinės piramidės pagrindas vaizduojamas su pusapvaliais vartais. Vartų plafoną puošia dviejų raitelių figūros, viena iš jų – lankininko. Prie kairiojo piramidės šono matyti sfinkso – moters liūtės – skulptūra, o pats plafonas, kaip ir centrinis, dekoruotas dviem kovojančių raitelių figūromis. Piramidės pirmosios pakopos kampuose pavaizduoti laiptai ir jais į viršų kopiantys vyrai.
Centrinės piramidės dešinėje – trikampis obeliskas ant laiptuotos pakylos. Jį puošia bareljefiniai ornamentai, komponuojami stačiakampiuose. Kolonos viršuje – auksinė jaunuolio figūra. Tarp obelisko ir centrinės piramidės matomi amfiteatro fragmentai. Kiti mažesnio mastelio obeliskai ir kolonos ritmiškai išsibarstę tarp medžiais apaugusių kalvelių. Tolumoje kompoziciją baigia kalnų peizažas dangaus, kuriame išsiskiria išraiškingas sklendžiančio erelio siluetas, fone.
Remiantis San Fransisko dailės muziejuje esančiu analogiškos kompozicijos gobelenu, įsigytame audinyje galbūt trūksta dešinės ir kairės dalių. Abiejų gobelenų aukštis labai panašus: Valdovų rūmų – 335 cm, San Fransisko – 302 cm. Tačiau pastarojo bordiūrai gerokai siauresni, todėl centrinio lauko aukštis apylygis, o plotis skiriasi stipriai: Valdovų rūmų – 247 cm, San Fransisko – 342,9 cm. Lyginant įsigytąjį gobeleną su minėtu audiniu iš San Fransisko, galima pastebėti, kad ir išlikusi centrinė gobeleno dalis nėra identiška. Valdovų rūmų įsigytame audinyje karaliaus Psameticho apranga prabangesnė, turtingai ornamentuota. San Fransisko gobelene trūksta centrinės scenos dalies, vaizduojančios mažo mastelio figūras statybose, ir jas stebinčio antrą kartą gobelene pakartoto karaliaus Psameticho. Daug skirtumų matoma augalijos piešinyje ir traktuotėje. Vilnietiškame gobelene pirmasis planas užpildytas natūralistiškai traktuotais grakštaus piešinio žalumynais, San Fransisko variante pasirinktas gana nuobodus žalsvas lygios pievos fonas. Skiriasi ir antrojo plano motyvų dėstymas, ritmika. Centrinės piramidės ir jų papuošimai beveik vienodi, bet skiriasi obeliskų ornamentika ir bendra architektūrinių motyvų dėstymo schema. Kitoks ir spalvinis antrojo plano sprendimas. Įsigytame gobelene drąsiai naudojamos raudona ir mėlyna spalvos, o lyginamo gobeleno antrajame plane vyrauja monotoniška ochrinių atspalvių gama. Remiantis daug sudėtingesne kompozicija, ornamentika ir piešiniu, spalviniais deriniais, manoma, kad įsigytas fragmentas (?) išaustas anksčiau nei saugomas San Fransisko muziejuje (šis datuojamas 1625–1650 m.).
Kompoziciją rėmina platus dekoratyvinis bordiūras su gausybe mažų siužetinių scenų, atskirtų gėlių ir vaisių puokštėmis su paukščiais ir stilizuotomis atlantų bei kariatidžių figūromis. Apatinio bordiūro kairėje vaizduojama stovinčio vyro su kalinėtais mėlynais šarvais ir apsiaustu figūra, greta jo priklaupusi moteris su vaiku. Centrinėje bordiūro dalyje įkomponuota scena, vaizduojanti puotaujančius vyrus ir moteris aplink balta staltiese dengtą pailgą stalą. Puotos dalyvių apranga prabangi, galvas dabina įmantrūs apdangalai. Dešiniajame kampe šarvuota moteris su ietimi ir skydu, papuoštu gorgonės Medūzos galva (Atėnė). Dešiniojo bordiūro centre matoma mažo mastelio pastoralinė scena, vaizduojanti gamtoje iškylaujančius jaunuolius. Centre matyti ant pievos sėdintis jaunuolis, atsirėmęs į greta palinkusią damą. Priekyje ant pievelės ištiesta staltiesė su užkandžiais. Už porelės stovi jaunuolis, grojantis mandolina. Kairiojo bordiūro centre – dvariškių pora rūmų parko fone ir du paskui šunį bėgantys jaunuoliai. Viršutinio bordiūro kairėje matoma teisingumo alegorija Temidė: moteris, vienoje rankoje laikanti kardą, kitoje – svarstykles. Dešiniajame viršutiniame kampe vaizduojama moteris su povu (Junonė), centre atkartota tokia pati puotos scena kaip ir apatiniame bordiūre. Temiškai bordiūro scenos su centrine audinio dalimi nesusijusios.
 
Medžiagą parengė Ieva Kuizinienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra ir šaltiniai
Bennett A. G. Five Centuries of Tapestry from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, 1992, p. 191–193.
Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija. Tarptautinės parodos katalogas / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe. History Woven in Threads. International exhibition catalogue, sud. / comp. V. Dolinskas, G. Skujutė, Vilnius, 2014, p. 105.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai. 2011–2021 m. įsigytos vertybės, naujai atributuoti kūriniai / Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Treasures acquired in 2011–2021, newly attributed works, Vilnius, 2022, p. 137–147.

„Rhodopis and King Psammeticus, from The Seven Wonders of the World series“, https://www.famsf.org/artworks/rhodopis-and-king-psammeticus-from-the-seven-wonders-of-the-world-series (žiūrėta 2021-05-24).

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Publikuota: 2024-07-08 08:29 Atnaujinta: 2024-07-08 11:44
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika