Publikuota 20240311
Aktualu iki 2024-03-17
XVII a. I p.
Geležis, kalimas
Ilgis 11,5 cm, plotis 2,5 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 739.
Restauravo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 70/13609 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Per 1989 m. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos tyrimus rastas sveikas geležinės kirasos užsegimo dirželio galas. Jis yra stačiakampio formos, profiliuotais kraštais, turi tris 0,7 cm skersmens skylutes, šios išdėstytos viena paskui kitą. Vienas galas kvadrato formos, turi dvi kniedes diržui tvirtinti, kitas galas suapvalintas, su dviem mažomis skylutėmis ir kilpele.
Analogiškų detalių galima gana dažnai matyti XVII a. pirmos pusės ikonografinėje medžiagoje, taip pat ir iki mūsų dienų išlikusiuose šarvų komplektuose, eksponuojamuose įvairiuose Europos muziejuose. Dar XVI a. viduryje šaunamajam ginklui mūšio lauke įgyjant vis didesnę reikšmę, šarvai storėjo ir darėsi vis sunkesni, kito jų išvaizda ir gamybos technologija, nors pagrindinės šarvų detalių funkcijos laikui bėgant ir nesikeitė. Dėl šios priežasties jau nuo XVI a. vidurio kariai, siekdami didesnio manevringumo, atsisakė kai kurių labai pasunkėjusių šarvuotės detalių. Taigi, jau XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje šarvai nebetobulėjo ir po truputį išsigimė. Kario šarvuotė pamažu prarado ir reprezentacines savybes, užleisdama vietą grubiai nukaltiems, bet gerai nuo kulkų saugojusiems šarvams. Britų ginkluotės istorikas Juartas Okšotas (Ewart Oakeshott), analizuodamas grubiai nukaldintus šio laikotarpio šarvus, pusiau juokais, pusiau rimtai pastebėjo, kad šie šarvai buvo tokie grubūs, kad geriau ginkluotės istorijoje jų visai nebūtų buvę.
Valdovų rūmų teritorijoje aptiktas kirasos dirželio galo apkalas buvo tvirtinamas prie nugaros šarvų plokštės viršutinėje dalyje esančio vieno iš dviejų diržų – perjuosus per petį, jais nugaros šarvai buvo tvirtinami prie krūtinšarvio. Metaliniai galai padėdavo dirželius fiksuoti prie krūtinšarvio viršutinėje dalyje esančių tvirtinimų su skylutėmis, į kurias įsikabindavo šalia prikniedytas kabliukas, tvirtai sujungdamas šiuos du šarvų elementus. Atsižvelgiant į kirasos užsegimo dirželio galo išlinkimą, galima spręsti, kad ši Valdovų rūmų teritorijoje rasta detalė priklausė dešinį petį juosiančiam šarvų diržui.
Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra ir šaltiniai
Blair C. European Armour, circa 1066 to circa 1700, London, 1958.
Oakeshott E. European Weapons and Armour. From the Renaissance to the Industrial Revolution, Woodbridge, 2000.
https://collection.nam.ac.uk/images/960/111000-111999/111326.jpg
