Diržo apkalas

Aktualu iki 2024-03-10
XIV a. pab. – XV a. pr.
Sidabras, aukso danga
 
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai 1992 metais, radinio inv. Nr. 1399.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 31/72 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Metalo lydinio tyrimus atliko Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė, tyrimo Nr. KT-280 (5.13–19) (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
 
1992 m. tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų (Žemutinės pilies) išorinį kiemą, rastas sveikas dvigubos lelijos formos apkalas. Apkalo kraštuose išlikusios dvi skylutės, kuriose kadaise buvo kniedės, skirtos dirbiniui prie pagrindo tvirtinti. Apkalo dydis – 1,7 x 2,2 cm. Lietuvos prabavimo rūmų Prabavimo ir įspaudavimo laboratorijos atlikti metalo lydinio sudėties tyrimai parodė, kad apkalas yra pagamintas iš sidabro ir dengtas auksu.
Viduramžiais diržai, kaip ir kiti aprangos aksesuarai, žmonėms buvo svarbūs ne tik dėl praktinio panaudojimo, bet ir siekiant parodyti statusą visuomenėje. Puošniomis metalinėmis sagtimis ir apkalais dekoruoti diržai, juosimi ant viršutinių drabužių, padėdavo akimirksniu susidaryti įspūdį apie jų savininką. Paprastas rūbui sujuosti, peiliui ar krepšeliui pakabinti naudojamas daiktas, jį atitinkamai papuošus, galėjo tapti puikiu savininko statusą reprezentuojančiu aprangos elementu.
Gausiai apkalais puošti diržai Lietuvos ir Europos archeologijoje žinomi dar nuo ankstyvojo geležies amžiaus. Diržų apkalų forma varijuoja nuo paprasčiausių kniedžių iki sudėtingų pavidalų ir visą diržo plotį dengiančių objektų, tvirtinamų kniedėmis. Metalo sudėtis taip pat įvairi – nuo žalvario iki aukso. Viduramžiais diržas tapo itin svarbiu riterijos aksesuaru, atliekančiu ne tik reprezentacinę, bet ir beveik sakralinę funkciją, įšventinant į riterius.
Valdovų rūmų teritorijoje aptiktas dvigubos lelijos formos apkalas turi analogijų Europos archeologijoje ir greičiausiai buvo pagamintas ne vietos meistrų. Panašių ar visai analogiškų apkalų aptinkama visoje vėlyvųjų Viduramžių Europoje nuo Britų salų iki Kaukazo. Įdomu, kad nemažai šiais apkalais puoštų diržų ir jų elementų rasta Pietryčių Europoje. Jų pasitaiko tyrinėjant Viduramžių miestus ar tvirtoves, lobiuose ar net kumanų kapuose. Be kilmės iš Vakarų Europos teorijos, yra spėjama, kad būtent toks dvigubos lelijos ornamentas gali būti siejamas ir su Bizantija.
 
Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra ir šaltiniai
Brmbolić M. „The Khuman Belt from the Area of Tomaševac“, in: Series Historica X, 85–98. Starinar (Antiquarian), vol. 47, 1996, p. 273—277.
Willemsen A., Ernst M. Medieval Chic in Metal: Decorative Mounts on Belts and Purses from the Low Countries, 1300–160, Zwolle, 2012.

Рабовянов Д., Кръстев K. „Късносредновековен колан от фонда на ИМ – Поморие“, in: Симеонова България в историята на eвропейския Югоизток, Велико Търново, 2018, c. 289–311.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2024-03-04 09:07 Atnaujinta: 2024-03-04 11:03
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika