Aktualu iki 2024-03-24
XV a. pr.
Geležis
Matmenys: ašmenų ilgis – 18 cm, plotis – 7,2 cm, storis – 0,3 cm
 
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinių sąrašo inv. Nr. M 1113.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 592/8433 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
2002 m. vieni iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmuose atliekamų archeologinių tyrimų buvo vykdomi pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigose. Čia buvo suformuoti šeši tyrimų plotai ir iš viso ištirta apie 817 m2. Plote, tirtame į rytus nuo rūmų rytinio korpuso, virš XV a. pradžios medinio užstatymo rastas retai pasitaikantis dirbinys – peilis, skirtas odai pjaustyti. Analogiškos paskirties įrankis aptiktas ir 2003 m., taip pat tiriant Valdovų rūmų pietinio korpuso prieigas.
Odos peilis pasižymi išskirtine ašmenų forma – jie gana ilgi ir išgaubti pusmėnuliu. Įkotė rankenai suformuota centrinėje geležtės dalyje. Šio Valdovų rūmuose surasto odos peilio įkotė beveik visa yra nulūžusi. Galimos kelios jos formos: L raidės, kai rankena formuojama atokiau nuo geležtės, arba tiesi ir statmena geležtei įkotė, kaip šiuolaikinių odos peilių. Išlenkta peilio ašmenų forma ir rankenos padėtis leidžia atlikti ilgą, tolygų pjūvį, naudojant visą rankos spaudimo jėgą.
Šio tipo peiliai įvairių su oda dirbančių amatininkų buvo naudojami jau nuo XI amžiaus. Ikonografijoje odos peiliai dažnai vaizduojami batsiuvių dirbtuvėse, bet tai buvo svarbus ir odos išdirbėjų, baldų apmušėjų, balnių bei kitų su oda dirbančių amatininkų darbo įrankis. Pagrindinė odos peilio funkcija – dirbinių detalių iš storos ar kietos odos išpjovimas. Plonesnės odos detalės buvo iškerpamos vienanarėmis arba dvinarėmis žirklėmis, o subtilesniems darbams atlikti naudoti detalių apdailos peiliai. Peiliai pusmėnulio formos geležte taip pat buvo naudojami gyvūnų odai lupti, paviršiui nuvalyti ir kitaip jai apdirbti. Laikant peilį horizontaliai, oda būdavo pjaunama išilgai jos storiui, taip pat tokiu būdu būdavo nupjaustomi nereikalingi kraštai.
 
Medžiagą parengė Aistė Kazimieraitytė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Archeologinė avalynė XII–XVIII. Parodos katalogas / Archaeological footwear in the 12th–18th centuries / Exhibition catalogue, sud. / comp. S. Ardavičiūtė-Ramanauskienė, V. Steponaitis, Vilnius, 2020.
Grew F., de Neergaard M. Shoes and Patterns. Finds from Medieval Excavations in London, vol. 1, Suffolk, 2004.

Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2003.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaikiškos avalynės kurpalis

20250203

Vilniaus Žemutinės pilies tyrimai atskleidė, kad viena XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje veikusių odinių dirbinių asortimento gamintojų dirbtuvių vieta gali būti lokalizuojama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės rytų kampe. Minimoje teritorijoje buvo rasta nemažai odinių dirbinių detalių su siuvimo žymėmis, atraižų bei tam amatui reikalingų įrankių ir priemonių, tarp kurių aptikta ir kurpalių. Šias priemones, kurios buvo skirtos batams siūti ir taisyti, reikėtų sieti su profesionalių batsiuvių amatu.

 

Plačiau

Publikuota: 2024-03-18 10:06 Atnaujinta: 2024-03-20 09:57
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika