Žąslai

 

2007 m. tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų (Žemutinės pilies) teritoriją, durpingos žemės sluoksnyje, datuojamame XIV a. pabaiga – XV a. pradžia, aptikti beveik sveiki geležiniai dvinariai žąslai. Jų nareliai – 8,4 ir 9,1 cm ilgio, kūgio formos, tuščiaviduriai, tarpusavyje sujungti kilpelėmis. Viename narelyje išliko ir 5,4 cm skersmens grandis kamanų dirželiams tvirtinti.

Žąslai yra į žirgo snukį, ant liežuvio ir apatinio žandikaulio bedančio krašto dedama kamanų dalis. Dirželiais su kitomis kamanų detalėmis sujungti žąslai, sukeldami diskomfortą žirgui, padeda efektyviau jį valdyti.

XIV a. antroje pusėje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patyrė Vakarų Europos kultūros įtaką. Ši tendecija puikiai pastebima ir XVI a. pabaigos materialinėje kultūroje, itin aiškiai tai liudija Vilniaus Žemutinės pilies archeologiniai radiniai. Lietuvos vesternizacijos požymiai stipriai pasireiškia ir karo kultūroje, šiuo laikotarpiu tiesiogiai susijusioje su kavalerija. Dar XIV a. pirmoje pusėje lietuvių raiteliai, naudoję vietines ar regionui būdingų tipų žirgo ar raitelio aprangos detales, XIV a. antroje pusėje pereina prie vakarietiškų tipų, o XIV a. pabaigoje šie ima dominuoti. Vakarietiško tipo yra ir aptariami žąslai, rasti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Panašių artefaktų galime pamatyti ne tik kaimyninėse, į vakarus nuo Lietuvos nutolusiose šalyse. Analogiški žąslai žinomi ir iš Sandalo pilies Vakarų Jokršyre ar Londono archeologinių tyrimų. Panašius žąslus, pritvirtinus prie kamanų, kartais galima išvysti ir ikonografijoje ‒ 1435 m. datuojamo Niurnbergo kamanų meistro Kunco Gerungo (Cuncz (Kunz) Gerung) portreto fone. Prieigą internete rasite čia.