Ilgojo kovos peilio makštys

Publikuota 20240219

Aktualu iki 2024-02-25

XIV a. II p.
Oda
Matmenys: išlikęs ilgis – 57 cm, išlikęs plotis – 5,8 cm

Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (III trasa) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. 1324.

Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 612/10232 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Odos morfologinius tyrimus atliko Jurgita Kalėjienė, tyrimo Nr. ORN-6 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Odos rauginimo būdą identifikavo dr. Olga Ščit, tyrimo Nr. KT-185 (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras)

Ilgojo kovos peilio makštų fragmentų buvo rasta 2006 m. atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus. Remiantis dirbinio matmenimis ir forma, galima teigti, kad XIV a. antra puse datuojamos makštys buvo skirtos vienašmeniam šaltajam ginklui, tam tikro tipo ilgajam kovos peiliui (vok. Bauernwehr arba Hauswehr). Tokių ginklų kilmė siejama su vokiškomis žemėmis, todėl ir tipui įvardyti dažniausiai vartojami vokiečių kalbos terminai.

Ilgieji kovos peiliai Europos teritorijoje buvo naudojami nuo XIV a. antros pusės iki XVII amžiaus. Tai buvo gana paprastos konstrukcijos šaltieji geležtiniai ginklai, kuriems buvo būdingos nesimetriškos buoželės ir pagalbiniai skersinukai. Geležčių ilgis ir forma galėjo būti labai įvairi: jos galėjo būti ilgos, siauros ar platesnės ir trumpesnės, tiesios ar lenktos. Tokių ginklų atsiradimą galėjo lemti kai kuriose Europos šalyse galiojęs draudimas valstiečiams ir miestiečiams nešiotis kalavijus. Taip pat įtakos galėjo turėti ir šio ginklo prieinamumas: tai buvo pigesnis ir paprastesnis kalavijo variantas, naudotas tiek ūkio darbams, tiek ir savigynai. Laikui bėgant kito šių ginklų matmenys ir forma. Jie vis dažniau imti naudoti mūšio lauke ir ne tik viduriniosios klasės, bet ir aukštuomenės. Pastarąjį faktą liudija ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigose aptiktos gausiai dekoruotos makštys.

Pristatomos makštys pagamintos iš pailgos netaisyklingos trapecijos formos odinės detalės, kuri buvo sulenkta per dvi išilgines lenkimo linijas ir susiūta nugarinėje dalyje ties viduriu. Makštų nugarinėje pusėje yra dvi poros įpjovų / skylučių, skirtų perverti dirželius, kuriais makštys tvirtintos prie diržo. Vaizdinės pusės viršuje išlikusios siuvimo žymės rodo, kad gaminant makštis buvo panaudota daugiau odinių detalių, bet jos neišliko. Taip pat nuplyšęs ir neišlikęs smailiojo galo fragmentas.

Aptariamų ilgojo kovos peilio makštų gamyboje buvo panaudota plona augalinio rauginimo galvijų oda. Dirbinio viduje greičiausiai buvo ir tvirtesnės medžiagos (pvz., medienos) karkasas. Jis buvo reikalingas tam, kad iš plonos odos pasiūtos makštys atliktų savo funkcijas: apsaugotų ginklo geležtę nuo pažeidimų, o ginklo savininką – nuo sužeidimų.

Vaizdinė dirbinio pusė dekoruota sudėtingu geometrinių motyvų ornamentu, atliktu aštriu įrankiu įpjaunant viršutinį odos sluoksnį. Viduramžiais tai buvo itin populiarus odos puošybos būdas. Ornamentą sudaro iš tiesių linijų suformuoti trikampiai, keturkampiai ir dantukai. Dalis minėtų geometrinių figūrų puoštos įmuštais taškučiais. Ornamentas sukomponuotas ašinės simetrijos principu, tačiau viename makštų šone dantukų juosta yra kiek platesnė nei kitame. Tokia ornamento kompozicija tik patvirtina teiginį, kad makštys buvo skirtos vienašmeniam geležtiniam ginklui, šiuo atveju ilgajam kovos peiliui.

Medžiagą parengė Jurgita Kalėjienė

Konsultavo dr. Paulius Bugys
Fotografai Vytautas Abramauskas, Arūnas Puškorius (prieš restauravimą)

Naudota literatūra

Bugys P. „Ilgojo kovos peilio (vok. Bauernwehr) fragmentas“, in: valdovurumai.lt, https://www.valdovurumai.lt/lt/savaites-eksponatai/i/8152/ilgojo-kovos-peilio-vok-bauernwehr-fragmentas/ [žiūrėta 2024-01-15].

Bugys P. „XV–XVI a. ilgieji kovos peiliai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus“, in: Vytauto Didžiojo karo muziejus 2015 metais, Kaunas, 2016.

Cowgill J., Neergaard M., Griffiths N.Knives and Scabbards: Medieval Finds from Excavations in London, London, 2008.

Kavaliauskas A. Odos technologija, Šiauliai, 2003.

Volken M., Goubitz O. Covering the Blade. Archaeological Leather Sheaths and Scabbards, Zwolle, 2020.