Pusbatis, puoštas kiauraraščiu ornamentu

Aktualu iki 2024-02-11
XVI a. pab. – XVII a. I p.
Oda, metalas
Matmenys: pusbačio aukštis – apie 9,5 cm, plotis – apie 13 cm, ilgis – apie 22,7 cm
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (III trasa) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. 237.
 
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 50/300 ir Nr. 382/8223 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Odos morfologinius tyrimus atliko Jurgita Kalėjienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Pusbačio detalių buvo rasta 2006 m. atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus. Jos aptiktos pasklidusios kultūriniame sluoksnyje, sumišusios su kitais odiniais radiniais. Pusbačio detalės buvo atrinktos iš visų į restauravimo laboratoriją pristatytų tirto ploto odinių radinių, remiantis turimomis žiniomis apie to meto avalynės modelius, išlikusių siūlių pėdsakais, vienų detalių paliktais įspaudais kitų detalių odoje ir kitais požymiais. Išanalizavus dirbinio konstrukciją, paaiškėjo, kad išliko visos batviršio detalės, tačiau tik dalis apačios detalių komplekto.
 
Restauravimo laboratorijoje atlikus tyrimus, nustatyta, kad pusbatis buvo pasiūtas iš galvijų odos, o apačios detalių komplektas sutvirtintas vinimis iš geležies lydinio.
Pristatomas pusbatis prie kojos buvo tvirtinamas odiniu batraiščiu, surišamu kelties srityje. Remiantis per archeologinius tyrimus aptiktais artefaktais, galima teigti, kad aptariamu laikotarpiu batraiščiai dažniausiai ir buvo gaminami iš odinių juostelių smailėjančiais galais. Tačiau neatmestina galimybė, kad kaip batraiščiai galėjo būti naudojamos ir augalinio pluošto virvelės, kurios rečiau išlieka archeologinėje terpėje.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigose aptiktas pusbatis puoštas apskritimo formos skylučių ornamentu, viršutinės dalies kraštai dekoruoti dantavimu. Odos puošybai taikomi įvairūs dekoravimo būdai. Kaip šiandien, taip ir prieš šimtus ar net tūkstančius metų tai priklausė nuo žaliavinės odos savybių: minkšta ir lanksti oda, panaši į šiandieninę zomšą, dažniau puošta aplikacijomis ir siuvinėjimu, o stora ir tvirta augalinio rauginimo oda buvo tinkamesnė dekoruoti įspaudais, įkartomis, iškartomis bei įpjovomis. Pastarieji avalynės puošybos būdai buvo itin populiarūs XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje. Šiuo laikotarpiu avalynė buvo gausiai puošiama kiauraraščiais ornamentais, kuriuos sudarydavo apskritos, rombo, širdelės ir kitokios formos akutės. Avalynės viršutiniai kraštai buvo dekoruojami dantukų ar pusapskritimio formos iškartomis. Akivaizdu, kad tokiai įmantriai avalynės puošybai turėjo įtakos Baroko epocha, kai kuklumą pakeitė rafinuotas puošnumas.
Tokio ar panašaus modelio pusbačius avėdavo tiek aukštuomenė, tiek ir pasiturintys miestiečiai. Jie buvo madingi ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir daugelyje Europos šalių.
Radinys eksponuojamas Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje (I maršrutas).
 
 
Medžiagą parengė Jurgita Kalėjienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Archeologinė avalynė XII–XVIII amžiuje / Archaeological footwear in the 12th–18th centuries. Parodos katalogas, parengė S. Ardavičiūtė-Ramanauskienė, V. Steponaitis, Vilnius, 2020.
Drążkowska A. Historia obuwia na ziemiach polskich od IX do końca XVIII wieku, Toruń, 2011.
Goubitz O., Van Driel-Murray C., Groenman van Waateringe W. Stepping Through Time. Archaeological Footwear from Prehistoric Times until 1800, Zwolle, 2007.
Kavaliauskas A. Odos technologija, Šiauliai, 2003.
Puškorius A. „Senojo odinio apavo terminija“, in: Lietuvos archeologija, t. 30, Vilnius, 2007, p. 29–256.
Puškorius A. „Odos radiniai iš 2014 m. archeologinių tyrimų L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje 7“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2014 m., Vilnius, 2015, p. 549–557.

Volken M.Archaeological Footwear. Development of Shoe Patterns and Styles from Prehistory till the 1600ʼs, Zwolle, 2014.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vyriškų pusbačių pora

20240610

2002 m., atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo surasta gausi XVII a. pirmąja puse datuojamų odinių radinių kolekcija. Ji aptikta prie pietinio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų korpuso, viename iš čia buvusios drenažo sistemos šulinių.

Plačiau

Publikuota: 2024-02-05 15:29 Atnaujinta: 2024-02-01 07:40
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika