Geležiniai dvinariai matuokliai-dalikliai

 

Dvinaris matuoklis-daliklis (angl. divider) – vienas iš seniausių matavimo ir braižymo įrankių pasaulyje. Pirmieji tokio tipo matuokliai atsirado daugiau nei prieš 2000 metų. Tai liudija rasti taisyklingi apskritimai, kuriuos nubraižė babiloniečiai ir asirai. Archeologinių kasinėjimų metu Pompėjoje buvo aptikti gana modernūs matuokliai: lenktais galais – vidiniams objektų skersmenims matuoti, „slankmačiai“ ‒ maksimaliam skersmeniui matuoti, taip pat prietaisai dydžiams didinti ir mažinti. Rašytiniuose šaltiniuose ir ikonografijoje galima rasti žinių, kad metalinius matuoklius Viduramžiais gamino kalviai (vok. Zirckelschmidt), kurie specializavosi įvairių įrankių gamyboje.

Atliekant archeologinius tyrimus, Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje buvo rasti du iš geležies pagaminti dvinariai matuokliai-dalikliai. Jie aptikti skirtinguose archeologiniuose sluoksniuose, apimančiuose XVII‒XVIII amžius. Matuokliai greičiausiai buvo pamesti. Įrankiai skiriasi dydžiu ir forma, bet visiems būdinga ta pati paprasta konstrukcija: jie sudaryti iš dviejų vienodo ilgio kojelių, kurių abu galai smailėja, o kiti du tvirtai sujungti kniede.

Galima daryti prielaidą, kad matuokliai buvo skirti perkelti arba matuoti trumpas atkarpas. Dėl nedidelio dydžio ir paprastos konstrukcijos greičiausiai buvo naudoti vietinių amatininkų, dirbusių su mediena arba metalu. Stalių matuokliai paprastai būdavo mažesni, dažniausiai pagaminti iš metalo ‒ geležies arba vario lydinio, kojelės tvirtai sujungtos kniede, kuri leisdavo reguliuoti atstumą tarp kojelių. Tokie įrankiai būdavo naudojami ant medžio paviršiaus braižyti apskritimus, matuoti ir lygiomis dalimis perkėlinėti atkarpas. Matuoklis buvo svarbus Viduramžių stalių įrankis, dažnai vaizduotas jų gildijos iškabose kartu su kitais medžio apdirbimui skirtais įrankiais.

Dirbantiesiems su metalu šis matavimo įrankis taip pat buvo labai svarbus. Su juo kalviai ir skardininkai galėdavo lygiomis dalimis sudalinti metalo ruošinį, o užaštrinus instrumento galus ant paviršiaus įrėžti atkarpas.

Panašios konstrukcijos dvinaris įrankis, kurio vienos kojelės galas smailus, o prie kitos yra pritvirtinta liniją brėžianti priemonė (pieštukas, rašiklis), vadinamas skriestuvu (angl. compass, vok. circil, lot. circulus), pirmiausia yra skirtas apskritimams braižyti. Iki XVIII a. tokio įrankio abiejų kojelių galai būdavo smailūs. Tuomet paviršiuje pirmiausia būdavo įrėžiamas apskritimo griovelis, o tik paskui rašalu brėžiama linija. Pirmieji fiksatoriai tarp matuoklio kojelių buvo sukonstruoti XVII a. pradžioje. Tai sietina su brėžiniams ir gaminiams keliamais aukštesniais reikalavimais, tikslesniais matmenimis.