Bokalas

 

Eksponatą 2008 m. būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus antikvariate „Kunsthandel Oskar Ruff“ (Štutgartas, Vokietija). 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

 

Sidabrinis auksuotas cilindro formos bokalas su dangteliu, dekoruotas monetomis. Monetos, gaminant indus, pradėtos naudoti Renesanso epochoje. Iš pradžių tam buvo pasirenkamos retos antikinės monetos, o vėliau vis dažniau imtos naudoti vėlesnės įvairių šalių ir nominalų monetos. Bokalai su monetomis buvo ypač paplitę XVII ir XVIII a. Šiaurės Vokietijoje, Danijoje, Prūsijoje ir kituose kraštuose.

Apskrito bokalo dangtelio viršuje yra iškili dalis su įmontuota 2 talerių moneta, kurioje pavaizduotas Švedijos karalius Karolis IX, laikantis kalaviją ir valdžios obuolį. Aplink vaizdą yra įrašas: CAROLVS IX D: G. SVECORVM: GOTHORVM. VANDALORVM. ETC. REX / IEHOVAH. SOLATIVM. MEVM. Vidinėje monetos pusėje pavaizduoti herbai ir data 1611.

Bokalo sienelė dekoruota 16 monetų, jos išdėstytos dviem eilėmis. Visos šios monetos yra 1614–1634 m. Braunšveigo-Liuneburgo taleriai, kurių kiekviename pavaizduotas stovintis vyras, laikantis išrauto medžio kamieną, vadinamasis „laukinis vyras“ (vok. Wilder Mann), kuris taip pat buvo laikomas ir Harco kalnų personifikacija. Bokalo viduje matomos kitos monetų pusės, kuriose pavaizduotas herbas ir įrašas: FRIDERIC. ULRIC. D. G. DUX BRVNS. ET L. Dugne įmontuotas 1661 m. Braunšveigo kunigaikščio Augusto (1635–1666) taleris. Bokalo šone yra riesta puošni rankena su iškilia augalinių motyvų detale, skirta atidaryti vyriais pritvirtintą dangtelį. Rankenos apačioje pritvirtintas tuščias herbinis skydelis.

Ant dangtelio ir pėdos kraštelių iškalti ženklai: karūna ir kryžius (Karaliaučiaus ženklas), raidė y (nurodanti 1711 m.), meistro ženklas IIW ir prabavimo žymė. Bokalo apačioje yra keli įrašai, vienas jų ‒ Johan Gollert 1731 ‒ greičiausiai nurodo buvusį savininką.