Bokalas
Aktualu iki 2024-01-14
Jeremijas Jakobas Vildas (Jeremias Jacob Wild, 1679–1731)
Karaliaučius, apie 1711 m.
Sidabras, kalinėjimas, liejimas, auksavimas
Aukštis 21,2 cm, plotis 25 cm, pėdos skersmuo 19,8 cm
Inv. Nr. VR-355
 
Eksponatą 2008 m. būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus antikvariate „Kunsthandel Oskar Ruff“ (Štutgartas, Vokietija). 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
 
Sidabrinis auksuotas cilindro formos bokalas su dangteliu, dekoruotas monetomis. Monetos, gaminant indus, pradėtos naudoti Renesanso epochoje. Iš pradžių tam buvo pasirenkamos retos antikinės monetos, o vėliau vis dažniau imtos naudoti vėlesnės įvairių šalių ir nominalų monetos. Bokalai su monetomis buvo ypač paplitę XVII ir XVIII a. Šiaurės Vokietijoje, Danijoje, Prūsijoje ir kituose kraštuose.
Apskrito bokalo dangtelio viršuje yra iškili dalis su įmontuota 2 talerių moneta, kurioje pavaizduotas Švedijos karalius Karolis IX, laikantis kalaviją ir valdžios obuolį. Aplink vaizdą yra įrašas: CAROLVS IX D: G. SVECORVM: GOTHORVM. VANDALORVM. ETC. REX / IEHOVAH. SOLATIVM. MEVM. Vidinėje monetos pusėje pavaizduoti herbai ir data 1611.
Bokalo sienelė dekoruota 16 monetų, jos išdėstytos dviem eilėmis. Visos šios monetos yra 1614–1634 m. Braunšveigo-Liuneburgo taleriai, kurių kiekviename pavaizduotas stovintis vyras, laikantis išrauto medžio kamieną, vadinamasis „laukinis vyras“ (vok. Wilder Mann), kuris taip pat buvo laikomas ir Harco kalnų personifikacija. Bokalo viduje matomos kitos monetų pusės, kuriose pavaizduotas herbas ir įrašas: FRIDERIC. ULRIC. D. G. DUX BRVNS. ET L. Dugne įmontuotas 1661 m. Braunšveigo kunigaikščio Augusto (1635–1666) taleris. Bokalo šone yra riesta puošni rankena su iškilia augalinių motyvų detale, skirta atidaryti vyriais pritvirtintą dangtelį. Rankenos apačioje pritvirtintas tuščias herbinis skydelis.
Ant dangtelio ir pėdos kraštelių iškalti ženklai: karūna ir kryžius (Karaliaučiaus ženklas), raidė y (nurodanti 1711 m.), meistro ženklas IIW ir prabavimo žymė. Bokalo apačioje yra keli įrašai, vienas jų ‒ Johan Gollert 1731 ‒ greičiausiai nurodo buvusį savininką.
 
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
 
Seligmann H. Münzen und Medaillen aller Zeiten und Länder, Hannover, 1931, S. 63.
 
Prieiga internete:

https://objektkatalog.gnm.de/wisski/navigate/32083/view [žiūrėta 2023-12-20].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2024-01-08 10:46 Atnaujinta: 2024-01-08 10:34
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika