Gotikinis koklis su Trijų Karalių apsilankymo Betliejuje ir gimusio Kūdikėlio pagarbinimo scena

Aktualu iki 2024-01-07
XV a. vid.
Molis, glazūra
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų vidinio kiemo archeologiniai tyrimai 2006–2008 m., radinio inv. Nr. 667
 
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniaus Žemutinėje pilyje rasti du balto molio gelsvos spalvos glazūra dengti XV a. viduriu datuojamo koklio fragmentai, kurių viename matoma penkiaspyglė žvaigždė, kiek žemiau – karūna puošta moters galva ir šalia rankoje laikomas kūdikėlis. Kitame koklio fragmente pavaizduota sėdinti moteris, apsivilkusi klostuotą ilgą rūbą. Nors didesnės koklio dalies nerasta, tačiau jo visas siužetas atpažįstamas remiantis Žemutiniame Jankove (kaimas netoli Gniezno, Lenkija) aptiktu analogišku XV a. kokliu. Iš Lenkijoje geriau išlikusio koklio siužeto paaiškėja, kad Vilniuje rastame Gotikos epochos koklyje vaizduojama Trijų Karalių apsilankymo Betliejuje ir gimusio Kūdikėlio pagarbinimo scena, o koklio fragmente matoma moteris – tai sėdinčios ir Kūdikėlį rankose laikančios Švč. Mergelės Marijos atvaizdas. Jei būtų rastos kitos šio koklio detalės, be Marijos su kūdikiu, čia dar turėtume matyti ir Tris Karalius, sveikinančius Kūdikėlį ir teikiančius jam dovanas. Trūkstamos koklio dalies kairėje stovintis vyras su karūna ant galvos dešinėje rankoje laiko nedidelį indą, o iškeltoje kairėje rankoje – indą, panašų į geriamąjį ragą. Centre esantis karalius vilki ilgą drabužį, ant galvos – masyvi karūna, dešinėje rankoje jis laiko dėžutę, o kaire iškelta ranka dviem pirštais tarsi laimina Kūdikėlį. Priešais Švč. Mergelę Mariją ant kelių vaizduojama trečio karaliaus figūra. Karaliaus veidas apžėlęs vešlia barzda, jis dėvi ilgą drabužį, abiejose ištiestose rankose laiko dovanojamą indą atvertu dangteliu. Ant Marijos kelių stovintis Kūdikėlis vieną ranką tiesia į dovanas, o dešiniąja simboliškai laimina atvykusius sveikintojus. Biblinį siužetą įprasmina ir koklio viršuje tarsi padangėje pavaizduotas mėnulis ir šalia sužibusi mesijo gimimą išpranašavusi žvaigždė.
Trijų Rytų išminčių apsilankymas Betliejuje minimas Evangelijoje pagal Matą. Viduramžiais išminčiai virto karaliais ir gavo Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardus. Merkelis, pagerbdamas Kristaus dieviškumą, dovanojo smilkalus, simbolizuojančius šventumą, išmintį ir dieviškąją palaimą, juodaodis Baltazaras – mirą, skirtą ligoms ir žaizdoms gydyti bei senėjimui stabdyti, kūnams balzamuoti, o barzdotas ir pražilęs Kasparas – auksą, simbolizuojantį garbę, turtus ir galią.
Kita matrica atspaustų Trijų Karalių apsilankymo Betliejuje gotikinių koklių Vilniuje aptikta buv. Vyskupų rezidencijos (dab. Prezidentūra) bei Dominikonų g. 4 aplinkoje. Vilniaus Žemutinėje pilyje rasti keli kokliai, kuriuose vaizduojamos tik Trijų Karalių figūros (vienas karalius viso ūgio, kitų tik simbolinės galvos).
 
Šį gotikinį koklį nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. balandžio 28 d. galima pamatyti Valdovų rūmų muziejuje vykstančioje parodoje „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“.
 
Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
 
Naudota literatūra
„Evangelija pagal Matą“, in: Šventasis raštas, Vilnius, 1999, p. 1561–1604.
Katalynas K. Vilniaus kokliai XV–XVII a., Vilnius, 2015.
Ožalas E., Zaveckienė E. „XV a. gotikiniai plokštiniai kokliai ir jų radimvietės Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXII, comp. G. Striška, Vilnae, 2012, p. 328–347.
 
Iliustracijos:
Gotikinio koklio fragmentai su Trijų Karalių apsilankymo Betliejuje ir gimusio Kūdikėlio pagarbinimo scena, XV a. vid.
Gotikinis koklis su Trijų Karalių apsilankymo Betliejuje ir gimusio Kūdikėlio pagarbinimo scena. Piešinys atliktas remiantis analogiško koklio vaizdu iš Žemutinio Jankovo (Lenkija)

Gotikinio koklio fragmentų ir rekonstrukcinio piešinio sugretinimas

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaikiškos avalynės kurpalis

20250203

Vilniaus Žemutinės pilies tyrimai atskleidė, kad viena XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje veikusių odinių dirbinių asortimento gamintojų dirbtuvių vieta gali būti lokalizuojama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės rytų kampe. Minimoje teritorijoje buvo rasta nemažai odinių dirbinių detalių su siuvimo žymėmis, atraižų bei tam amatui reikalingų įrankių ir priemonių, tarp kurių aptikta ir kurpalių. Šias priemones, kurios buvo skirtos batams siūti ir taisyti, reikėtų sieti su profesionalių batsiuvių amatu.

 

Plačiau

Publikuota: 2024-01-01 12:07 Atnaujinta: 2024-01-02 10:12
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika