Koklis su trimis Rytų išminčiais

Koklis su trimis Rytų išminčiais
Aktualu iki 2015-01-11

XV a. vid.–XV a. 2 p.
Ilgis 154 mm, plotis 192 mm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Rūmų vidinio kiemo 2006–2008 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 119.

Šis koklis yra stačiakampio formos, padengtas žalia glazūra, išlikęs beveik sveikas. Jo plokštėje greičiausiai vaizduojami trys Rytų išminčiai kelionės į Betliejų metu. Piešinys stilizuotas, centre – išminčius stovi pasisukęs šonu, įsitvėręs lazdos, jam iš šonų dvi barzdotų ir karūnuotų kitų išminčių galvos.

Trijų Rytų išminčių apsilankymą Betliejuje mini vienintelė Evangelija pagal Matą, ten nenurodomas nei atvykusiųjų skaičius, nei jų vardai. Greičiausiai Viduramžiais išminčiai virto karaliais ir gavo vardus – tai Kasparas, Melchioras ir Baltazaras. Baltazaras vaizduojamas kaip jaunas mauras, simbolizuoja Afrikos žemyną, Melchioras – subrendęs vyras, simbolizuoja Europą, o Kasparas – senukas, apsirengęs rytietiškaisiais drabužiais, simbolizuoja Aziją.

Krikščioniškojoje ikonografijoje įprasta vaizduoti išminčių kelionę arba gimusio Kūdikėlio pagarbinimą.

Trijų karalių šventė švenčiama sausio 6 d. ir ženklina Kalėdų ciklo pabaigą.

http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details/collection_image_gallery.aspx?assetId=717950&objectId=60447&partId=1

http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details/collection_image_gallery.aspx?partid=1&assetid=42789&objectid=1347527

http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details/collection_image_gallery.aspx?assetId=735907&objectId=44210&partId=1

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarė D. Ramonienė, Vilnius, 1997.
Ožalas E., Zaveckienė E. „XV a. gotikiniai plokštiniai kokliai ir jų radimvietės Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 328–347.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-01-05 Atnaujinta: 2015-01-09 14:15
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika