Koklis su trimis Rytų išminčiais

Aktualu iki 2015-01-11

XV a. vid.–XV a. 2 p.
Ilgis 154 mm, plotis 192 mm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Rūmų vidinio kiemo 2006–2008 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 119.

Šis koklis yra stačiakampio formos, padengtas žalia glazūra, išlikęs beveik sveikas. Jo plokštėje greičiausiai vaizduojami trys Rytų išminčiai kelionės į Betliejų metu. Piešinys stilizuotas, centre – išminčius stovi pasisukęs šonu, įsitvėręs lazdos, jam iš šonų dvi barzdotų ir karūnuotų kitų išminčių galvos.

Trijų Rytų išminčių apsilankymą Betliejuje mini vienintelė Evangelija pagal Matą, ten nenurodomas nei atvykusiųjų skaičius, nei jų vardai. Greičiausiai Viduramžiais išminčiai virto karaliais ir gavo vardus – tai Kasparas, Melchioras ir Baltazaras. Baltazaras vaizduojamas kaip jaunas mauras, simbolizuoja Afrikos žemyną, Melchioras – subrendęs vyras, simbolizuoja Europą, o Kasparas – senukas, apsirengęs rytietiškaisiais drabužiais, simbolizuoja Aziją.

Krikščioniškojoje ikonografijoje įprasta vaizduoti išminčių kelionę arba gimusio Kūdikėlio pagarbinimą.

Trijų karalių šventė švenčiama sausio 6 d. ir ženklina Kalėdų ciklo pabaigą.

http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details/collection_image_gallery.aspx?assetId=717950&objectId=60447&partId=1

http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details/collection_image_gallery.aspx?partid=1&assetid=42789&objectid=1347527

http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details/collection_image_gallery.aspx?assetId=735907&objectId=44210&partId=1

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarė D. Ramonienė, Vilnius, 1997.
Ožalas E., Zaveckienė E. „XV a. gotikiniai plokštiniai kokliai ir jų radimvietės Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 328–347.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stepono Batoro portretas

20250210

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos ir Lietuvos valdovas Steponas Batoras (1575/1576–1586) – jauniausias Transilvanijos vaivados Stepono VI (1477–1534) ir Onos Kotrynos Telegdi (1492–1547) sūnus. Po Izabelės Jogailaitės sūnaus Jono Žygimanto mirties buvo išrinktas Transilvanijos kunigaikščiu (1571–1576). 1574 m. valdovui Henrikui Valua (1573–1575) atsisakius Abiejų Tautų Respublikos sosto ir 1575 m. Lenkijos didikams išrinkus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) seserį Oną Jogailaitę (1523–1596), Steponas Batoras išrinktas Lenkijos karaliumi su sąlyga, kad taps jos sutuoktiniu.

 

Plačiau

Publikuota: 2015-01-05 Atnaujinta: 2015-01-09 14:15
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika