Koklis su trimis Rytų išminčiais

Koklis su trimis Rytų išminčiais
Aktualu iki 2015-01-11

XV a. vid.–XV a. 2 p.
Ilgis 154 mm, plotis 192 mm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Rūmų vidinio kiemo 2006–2008 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 119.

Šis koklis yra stačiakampio formos, padengtas žalia glazūra, išlikęs beveik sveikas. Jo plokštėje greičiausiai vaizduojami trys Rytų išminčiai kelionės į Betliejų metu. Piešinys stilizuotas, centre – išminčius stovi pasisukęs šonu, įsitvėręs lazdos, jam iš šonų dvi barzdotų ir karūnuotų kitų išminčių galvos.

Trijų Rytų išminčių apsilankymą Betliejuje mini vienintelė Evangelija pagal Matą, ten nenurodomas nei atvykusiųjų skaičius, nei jų vardai. Greičiausiai Viduramžiais išminčiai virto karaliais ir gavo vardus – tai Kasparas, Melchioras ir Baltazaras. Baltazaras vaizduojamas kaip jaunas mauras, simbolizuoja Afrikos žemyną, Melchioras – subrendęs vyras, simbolizuoja Europą, o Kasparas – senukas, apsirengęs rytietiškaisiais drabužiais, simbolizuoja Aziją.

Krikščioniškojoje ikonografijoje įprasta vaizduoti išminčių kelionę arba gimusio Kūdikėlio pagarbinimą.

Trijų karalių šventė švenčiama sausio 6 d. ir ženklina Kalėdų ciklo pabaigą.

http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details/collection_image_gallery.aspx?assetId=717950&objectId=60447&partId=1

http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details/collection_image_gallery.aspx?partid=1&assetid=42789&objectid=1347527

http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details/collection_image_gallery.aspx?assetId=735907&objectId=44210&partId=1

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarė D. Ramonienė, Vilnius, 1997.
Ožalas E., Zaveckienė E. „XV a. gotikiniai plokštiniai kokliai ir jų radimvietės Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 328–347.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-01-05 Atnaujinta: 2015-01-09 14:15
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika