Grindų plytelė su drakonų pora

Grindų plytelė su drakonų pora, XV a.
Aktualu iki 2011-10-30

XV a.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V., Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimų 1991 m. ataskaita, radinio Nr. 1129
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. 2/18 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Reljefiniu ornamentu puoštos rombo formos plytelės paviršius dengtas žalios spalvos glazūra, šonai truputį nusklembti. Plytelės centre įspaustas į rombo formą netelpantis stačiakampis, rėmelis su negilaus reljefo piešiniu: drakonų pora su persipynusiais kaklais ir ilgomis raitytomis uodegomis. Piešinio rėmelis puoštas trikampėlių apvadu. Plytelės matmenys per rombo ašis yra apie 16,0 x28,0cm, plytelės storis – 2,7 cm.

Drakonas – paukščio, driežo, gyvatės bei liūto hibridas, Senajame Testamente įkūnijantis pirmines chaotiškas jėgas, trukdančias Dievo kūrybinei misijai. Ties plytelės viduriu yra plonytė iškili linija, kuri tarsi skiria dangų ir žemę. Tačiau siužetas su drakonais gali turėti ir kitą prasmę, susijusią su jo rytietiška kilme. Rytuose drakonų pora dažnai simbolizuoja karališkąją valdžią. Nemažai drakonų poros su persipynusiais kaklais analogijų galima rasti gotikiniuose kokliuose Čekijoje ir Vengrijoje. Tokie kokliai kartais būdavo puošiami ir heraldiniais ženklais, pavyzdžiui, Vengrijos gotikiniuose kokliuose drakonų uodegas apvainikuoja karališkosios valdžios simbolis – karūna.

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologinių tyrimų metu surasta apie 13 tokio tipo plytelių, iš jų tik viena yra beveik sveika, kitos išlikusios fragmentiškai. Dviejų plytelių fragmentai leidžia spėti, kad rombinėmis reljefinėmis plytelėmis galėjo būti išklotas ir didesnis plotas, o ne vien akcentuojamas ar papuošiamas kitų plytelių piešinys. Abu fragmentai yra nuo apatinių rombinių plytelių dalių, gauti plytelių gamybos metu, perpjaunant jas horizontaliai pusiau.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografai Vytautas Abramauskas, Kazimieras Vainoras
Panaudota literatūra:
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, Vilnius, 1997, p. 67.
BeckerU., Simbolių žodynas, Vilnius, 1995, p. 57.
Striškienė Ė., „XV a. Vilniaus Žemutinės pilies reljefinės grindų plytelės bibline tematika“, Lietuvos pilys, Nr. 2, Vilnius, 2007, p. 34–43. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2011-10-24 Atnaujinta: 2011-11-14 01:17
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika