Piligrimo ženklelis

Piligrimo ženklelis
Aktualu iki 2011-11-07

Piligrimo ženklelis – trys ostijos
Bad Vilsnakas, Vokietija, XIV a. II p.–XV a. pr.
Ilgis – 28 mm, plotis – 31 mm, storis – 1 mm
Alavo lydinys
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 8428.
Restauravo Aldona Skučienė, rest prot. 310/2048 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Tris ostijas vaizduojantis piligrimo ženklelis iš Bad Vilsnako vietovės Vokietijoje. Jį pametęs asmuo turėjo lankytis Bad Vilsnako bažnyčioje ir melstis prie joje esančių šventųjų relikvijų. Ant ostijų įspaustos šios biblinės scenos: Nukryžiavimas, Kristus prie stulpo ir Prisikėlimas.

Bad Vilsnako miestelis Vokietijoje – viena iš piligrimų kelio į Santjago de Kompostelą stočių. Bažnyčioje saugomos trys stebuklingos ostijos, apie kurias pasakojama tokia legenda: 1383 m. vyskupas, kuriam priklausė miestelis, susikivirčijo su vienu riteriu. Riteris užpuolė ir sudegino bažnyčią. Bažnyčios griuvėsiuose rastos trys krauju pasruvusios ostijos. Atstačius šventovę, jos sudėtos specialiame sanktuariume ir pradėtos garbinti tikinčiųjų.

Piligrimo ženkleliai – masinės gamybos pigūs produktai (suvenyrai), skirti tikintiesiems, keliaujantiems melstis į šventas vietas. Jie buvo segami į drabužius arba skrybėles kaip piligrimystės įrodymas, tikėta, kad saugo nuo nelaimių ir ligų.

Keli piligrimo ženklelių nešiosenos XV a. pab.–XVI a. pr. pavyzdžiai:
http://www.spessartprojekt.de/bilder/forschung/ausstellung/pilger_b_03.jpg,
http://tethys.imareal.oeaw.ac.at/realonline/images/7001089.JPG.

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2011-10-31 Atnaujinta: 2011-11-07 13:54
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika